- Vytautas Budzinauskas, Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankui (LB) siūlant įvesti visuotinį nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė sako, kad jis didintų savivaldybių pajamas.
Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.
„Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda taip pat ir infrastruktūros poreikis ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda“, – žurnalistams Seime kalbėjo I. Šimonytė.
„Nekilnojamojo turto mokestis yra įprastas ir natūralus daugumoje valstybių. Ir Lietuvoje jis taip pat yra, tik tiek, kad jo bazė yra siauresnė“, – sakė ji.
Anot premjerės, NT mokestis gali veikti ir kaip priemonė riboti augančias investicijas ne į pirmą būstą.
„Kitas dalykas yra, kad tai taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant, ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su žmogaus būtinaisiais poreikiais, tai yra, poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – argumentavo premjerė.
I. Šimonytės teigimu, Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, pateiks savo vertinimą dėl NT mokesčio ir realu, jog diskusija dėl jo galėtų vykti Seime pavasario sesijoje.
„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį kaip į geresnį mokestį negu daugelis kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja. Ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldos, kompetencijų įgalinimo, manau, kad bus pristatyti kažkada jau netrukus“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus visuotinį nekomercinio NT mokestį mato kaip dar vieną vieną priemonę, mažinančią spekuliacines paskatas investuoti į NT.
„Tai turėtų būti visuotinis, socialiai orientuotas NT mokestis. Jis būtų progresinis, o jo tarifas priklausytų nuo vertės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB vadovas.
„Didžiajai daliai didmiesčių gyventojų mokestis galėtų sudaryti keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, toks mokestis būtų labiau simbolinis“, – pridūrė jis.
Centrinis bankas skelbia pateikęs siūlymus, jog NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.
Pasak LB, šis mokestis turėtų būti progresinis – pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.
Savo ruožtu, už prabangų NT reikėtų susimokėti gerokai didesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar tūkstančiai eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų1
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“4
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...