- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, opozicija taip pat gali teikti savo pasiūlymus, kaip dar tobulinti mokestį.
„Jeigu kolegos iš opozicijos, užuot tiesiog abstrakčiai kritikavę, vis dėlto įregistruotų konkrečių pasiūlymų, tada, žinoma, tuos pasiūlymus taip pat būtų galima svarstyti“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, NT mokestis savivaldybėms suteiktų daugiau finansinio savarankiškumo, nes jo lėšos būtų naudojamos infrastruktūrai.
„Nekilnojamojo turto mokestis pagal savo logiką yra mokestis nuo turto objekto, nes prie to turto objekto yra reikalinga infrastruktūra, jeigu tai yra gyvenamoji vieta, tai, aišku, kad bus reikalingos ir viešosios paslaugos, ir mokyklos, ir darželiai ir šaligatviai, ir stotelės autobuso, ir visi kiti dalykai, kuriuos turi daryti savivalda ir kolegos daug kalbėdami apie savarankiškumą savivaldos kažkodėl visais būdais atsisako galimybės tai savivaldai būti finansiškai savarankiškesne“, – sakė I. Šimonytė.
Jokia savivaldybė, niekas negali niekaip šio mokesčio reguliuoti, tai yra nenormalus mokestis šiuo metu.
Pasak jos, šiuo metu taikomas būsto apmokestinimas, kai mokama nuo 150 tūkst. eurų viso žmogaus turimo turto vertės, yra „nenormalus“.
„Tai, kas yra dabar (...), mokestis yra nenormalus, jis yra įskaitomas į valstybės biudžetą, ko neturėtų būti, nes sumuojama visoje Lietuvoje esančio nekomercinio turto vertė (...) Jokia savivaldybė, niekas negali niekaip šio mokesčio reguliuoti, tai yra nenormalus mokestis šiuo metu“, – aiškino I. Šimonytė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pagal siūlomą naują NT mokesčio modelį du trečdaliai Lietuvos gyventojų už pirmąjį būstą nemokės, nes jie patenka į neapmokestinamą erdvę.
G. Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė trečiadienį įregistravo pakoreguotas NT įstatymo pataisas, kuriomis pagrindiniam būstui siūlo taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą.
Tokį tarifą siūloma taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianą viršijantiems sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms, jei jos neterminuotai ar ilgiau nei mėnesiui nėra perduotos juridiniam asmeniui.
Tuo metu aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.
Seimas spalio 10-ąją po svarstymo pritarė naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, balsavimas dėl jų priėmimo nukeltas į lapkritį.
Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą2
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą9
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...