Laisvę Lietuva atgavo – konservatorių ryžtingumo dėka, ačiū Profesoriui; Prorusiškai nusiteikusių draugų atsikračiau – prie konservatorių; Darbinę veiklą baigiau, gerą pensiją užsidirbau – prie konservatorių, ačiū Ingridai; Sode agurkėliai, pomidoriukai noksta, šilauogės mėlynuoja, paukštukai čiulba, bitutės dūzgia...Na, ko dar reikia „pencinykui“, kad galėtum oriai gyventi Lietuvoj, kurią šmeižti, purvą lieti vis dar bando nevykėliai, buvę komuniagos, apsimelavę socdemai, ir kiti troliai? Išvada: kaip gerai, kad Lietuva ne „susitaikė“ su okupacija, su sovietine sistema, bet „prisitaikė“; ir pasitaikius progai spyrė okupantui pasturgalin, išvydama į savo „nemytają“ Rassiją...
Aš nebalsavau už ją,bet tikrai gerbiu už tai,kad sugebėjo mūru stoti už savo komandą.To linkėčiau ir dabartinei premjerei,kad nepasiduotų jokiems spaudimams ir nenusileistų
Šita net atsiprašyti kaip žmogus nesugeba. Tuo savo “atsiprašymu” ji bando įkąsti socialdemokratams: atseit, kas iš jos lūpų prieš keletą metų buvo “priimtina”, iš kitų lūpų - jau “pigu” ir “nuvalkiota”. Ir kai bumerangas jau parskrido autorei į kaktą, ji neva tai “gailisi” jį metusi į kitus.
Savo kontekstus vėmė visą premjeravimo laiką - ši žmoga tik taip ir temoka bendrauti (nacionaliniai ypatumai?).. Ir čia jokie atsiprašymai nepadės išsibalinti..
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)