I. Šimonytė: kitų metų valstybės biudžetas – pagal galimybes

Biudžeto projekto rengimas yra pagrindinis rudens darbas, valstybės išlaidos ir pajamos planuojamos pagal ekonomikos perspektyvas, plėtros pagrindines kryptis ir galimybes, sako premjerė.

„Pagrindinis uždavinys yra parengti biudžeto projektą, kuris atitiktų mūsų ekonomikos perspektyvas, mūsų šalies plėtros pagrindines kryptis ir žinoma, saiką, kas visada yra labai sudėtinga (...) Tai akivaizdu, kad reikia labai blaivai žiūrėti į situaciją, labai racionaliai, čia tos retorikos ir pasiūlymų, matyt, bus daug, bet tikiuosi, kad kaip visada, biudžetą pavyks priimti tokį, kuris atsitiks valstybės galimybes“, – antradienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Anot jos, šiuo metu valstybės galimybės yra labai aiškios, neliks kai kurių išlygų, susijusių su Covid-19 pandemija ir karu Ukrainoje. 

„Mano nuomone, galimybės ir objektyvi ekonominė realybė yra gana aiški, išlygos ir išimtys, kurios buvo taikomos pastaruosius ketverius metus nuo 2020 metų dėl Covido ir paskui pratęstos dėl karo, kurios leidžia nesilaikyti Mastrichto kriterijų ir turėti didesnį deficitą, tos išlygos yra pasibaigusios, Europos Sąjungos Tarybos vertinimu tikrai dabar jau ta situacija, kurioje mes visi esame, yra tokia, prie kurios jau turėjome visi išmokti prisitaikyti. Vadinasi, kažkokių didelių išlygų nebus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tikiuosi, kad kaip visada, biudžetą pavyks priimti tokį, kuris atitiks valstybės galimybes.

 

Iki šių metų pabaigos galioja lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės (PVM) restoranams. Jis buvo įvestas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui. Opozicija yra įregistravusi siūlymą šią lengvatą pratęsti neribotam laikui. .

Nuo kitų metų vėl turėtų veikti ES Stabilumo ir augimo pakto, arba Mastrichto taisyklės, ribojančios viešųjų finansų deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jos buvo suspenduotos nuo 2020 metų, siekiant padėti Bendrijos šalims atsigauti nuo pandemijos sukeltos ekonominės krizės.

Premjerė pabrėžė, kad dėl pasikeitusių skolinimosi galimybių valstybė stengsis mažiau skolintis, kad dėl skolos aptarnavimo išlaidų nereikėtų atsisakyti išlaidų kitur. 

„Kita vertus ir logika pati diktuoja per daug neįsibėgėti, kadangi dėl tiek pasikeitusios pinigų politikos, tiek dėl ir geopolitinių rizikų, ką turėčiau pabrėžti, skolinimasis valstybei yra labai stipriai pabrangęs nuo praėjusių metų ir bet koks papildomas, sakykime, išlaidavimas tam, kad šiandien galėtume išleisti daugiau skolintų pinigų, mums labai labai greitai atsirūgs didesnėmis skolos aptarnavimo išlaidomis, kurios išstums kitas išlaidas, kurias mes norėsime ateityje padaryti“, – teigė I. Šimonytė.

Premjerė tikisi, kad artėjantys Seimo ir prezidento rinkimai nesutrukdys priimti racionalių sprendimų, nors neabejoja, kad įvairių siūlymų netrūks.

„Pasiūlymų turbūt ir įvairiausių idėjų matysime nemažai, jų įprastai matome nepriklausomai nuo tuo rinkimai yra ar nėra, tiesiog politinio veikimo logika dažnai būna tokia, kad tiems, kam nereikia konkrečiu metu atsakyti už tai, kad biudžetas būtų įvykdytas ir siūlomos pajamos būtų surinktos arba siūlomos išlaidos – būtų iš ko tas išlaidas finansuoti – tai paprastai leidžia daugiau tokios, sakyčiau, drąsos siūlyti įvairius dalykus“, – sakė I. Šimonytė.

Anksčiau Finansų ministerija skelbė, kad 2024 metų biudžetą Seime bus siekiama priimti anksčiau nei įprastai – nelaukiant gruodžio vidurio.

2023 metų valstybės biudžete valstybės pajamos siekia 15,544 mlrd., išlaidos – 18,632 mlrd. eurų.