„Didieji skaičiai yra deficitas, kurį mes galiausiai turime, kuris tikrai yra įspūdingas ir taip pat Vyriausybės (ateities ekonomikos – ELTA) DNR planas, kuris yra įvardijamas kaip investicijos, tačiau kažkodėl yra labai skubama ilgalaikes pasekmes turinčius sprendimus priimti kuo greičiau. Ten yra finansinio avantiūrizmo, nes yra planuojamos investicijos, kurias ketinama finansuoti Europos atsigavimo fondo lėšomis, tačiau fondas dar nėra patvirtintas, dar prireiks laiko, kol bus priimti teisiniai sprendimai ir bus galima tuos pinigus vertinti kaip gautinus“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, pagal Vyriausybės planą, išlaidos greičiausiai būtų daromos dabar ir iš skolintų pinigų, o jei vėliau jos neatitiktų Europos Sąjungos reikalavimų, tai liktų kaip našta mokesčių mokėtojams.

„Išlaidos greičiausiai pagal Vyriausybės planą būtų daromos dabar, iš skolintų pinigų, ir jeigu vėliau tos investicijos neatitiktų europinių reikalavimų dėl skaitmeninimo ar dėl žaliojo kurso, tai liktų kaip našta Lietuvos mokesčių mokėtojams. Todėl įsipareigojimai turėtų būti labai rimtai ir kruopščiai peržiūrėti“, – sakė I. Šimonytė.

Seimui antradienį teikiami kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.

Valstybės biudžeto projekte planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Pagal investavimo sritis, daugiausiai lėšų planuojama skirti transportui ir ryšiams (562,6 mln. eurų), švietimui (202,9 mln. eurų), visuomenės apsaugai (162 mln. eurų), krašto apsaugai (117,4 mln. eurų), aplinkos apsaugai (110,5 mln. eurų).