- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindama probleminius valstybės teikiamos paramos aspektus, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad nerimą kelia gausėjantys vyresnio amžiaus darbuotojų atleidimai. Be to, ji pažymi, kad reikalinga tvaresnė darbo vietų išsaugojimo pasibaigus karantinui sistema.
„Iš tiesų prastovos – tai ne vienintelė problema, kurią šiandien jaučiame, – taip pat gausėja atleidimai, ypač, susiję su amžiumi, nes vyresni nei 55 metų amžiaus darbuotojai labai greitai netenka darbo ir tai iš tiesų kelia nerimą. Taip pat ne kartą esame kalbėję, kad nuotolinis darbas, darbas namuose kelia naujų iššūkių, su kuriais nesusidūrėme anksčiau. Darbo ir poilsio laiko režimo derinimas nevyksta sklandžiai, dažnai Darbo kodeksas neveikia taip, kaip mes įsivaizdavome, kad turėtų veikti“, – teigė ji Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje trečiadienį.
I. Ruginienė taip pat pabrėžė, kad nerimą kelia ir kai kurių Seimo narių retorika testavimo dėl COVID-19 klausimais.
„Man koktu klausyti, kai Seimo nariai vartoja tokius pareiškimus kaip prievartinis testavimas, kai sukeliamas dirbtinis emocinis fonas, kad testavimas yra kažkuo blogas. Reikėtų daugiau kalbėti apie darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.
Testavimas – tai dar vienas įrankis, kuris prisideda prie saugios darbo vietos kūrimo. Noriu, kad visi vienodai suprastume ir labiau skatintume šią priemonę“, – akcentavo LPSK pirmininkė.
I. Ruginienė pabrėžė, kad valstybės parama darbuotojams negali nutrūkti pasibaigus karantinui.
„Valstybės pagalba negali baigtis su paskutine karantino diena. Tam tikras pereinamasis periodas turėtų būti. (...) Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kuris nesuveikė praėjusiais metais, būtent pokarantininę priemonę – darbo vietų išsaugojimą, kai 50 proc. subsidijuojamų prastovinių darbo vietų turėjo būti išsaugojama. Tai buvo reikalavimas darbdaviams subsidijai gauti“, – kalbėjo ji.
Anot I. Ruginienės, daugeliui darbdavių nustatytas taisykles subsidijoms gauti ankstesnių karantinų metu pavyko apeiti.
„Tikrai tiek vasarą, tiek rudenį matėme ne vieną grupinį atleidimą, ir labai gražiai su advokatais darbdaviai išlaviravo tuos 50 proc., ir sėkmingai, per kelis etapus, atleidinėjo darbuotojus, tuo pačiu metu gaudami nemažas sumas subsidijų už prastovas. Tai darė tokios įmonės, kurios nesiruošė bankrutuoti“, – sakė ji.
„Reikėtų griežtesnės nuostatos, ambicingesnio tikslo, (...) tai turėtumėte apgalvoti toliau svarstant pasiūlymus“, – akcentavo ji.
A. Romanovskis: kelia nerimą pernelyg optimistinės ekonomikos prognozės
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, atsakydamas į I. Ruginienės kritiką dėl kai kurių verslų piktnaudžiavimo Vyriausybės teikiamos paramos taisyklėmis, teigė, jog minėti atvejai – vienetiniai.
„Jei buvo reikalavimas 50 proc. ir jei kažkas reikalavimą pažeidė, yra teisės aktai, pagal kuriuos įmonės turi už tai atsakyti. (...) Yra vienetiniai atvejai, kai buvo pažeidžiami nuostatai, ir nebuvo taip, kad būtų atleidžiama daugiau darbuotojų, nei leidžia valstybė“, – tikino jis.
Savo ruožtu A. Romanovskis teigė, kad verslo atstovams kelia nerimą dažnai skelbiamos pernelyg optimistinės šalies ekonominės prognozės.
„Kartais mums kelia nerimą, kad pateikiamos prognozės atrodo apibendrintos, gražios, kol nepradedame kalbėti su atskirais sektoriais: (...) pakalbėjus su turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir iš dalies prekybos sektoriais, imi suprasti, kad ten situacija tam tikrais atvejais yra katastrofiška. Todėl siūlau neapsigauti. Kalbant apie tuos pačius skaičius, kurie rodė atlyginimų augimą, – jei redukuotume 2020 metų duomenis, matytume, kad didžioji dauguma atlyginimų augo viešajame sektoriuje. Tai susiję ir su pagalba medikams, kitų viešųjų paslaugų teikėjais, tačiau kituose sektoriuose situacija buvo priešinga“, – akcentavo jis.
A. Romanovskis taip pat pridūrė, kad subsidijos, apskaičiuojamos nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), yra nepakankamai intensyvios.
„25 proc. nuo GPM iš tiesų yra labai mažas intensyvumas. Reiškia, kad, kai nukentėjusios įmonės aplikuoja pagal šias taisykles, jos negali gauti pakankamai pinigų“, – tikino jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...