Nuo liepos drastiškai mažėjantys vartotojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad šalies gyventojai kasdien vis prasčiau vertina savo šeimos ir šalies finansinę bei ekonominę ateitį.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis lapkritį buvo –8 ir, palyginti su spaliu, smuko 4 punktais. Nuo metų pradžios šis rodiklis sumažėjo net 11 punktų. Tokį nuosmukį lėmė senkantis gyventojų optimizmas dėl šalies ekonomikos situacija: vartotojų, manančių, kad Lietuvos ekonominė padėtis blogės, padaugėjo nuo 19 iki 36 proc.
Be to, gyventojai kur kas prasčiau vertina savo šeimos finansines perspektyvas: manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis ateityje truputį ar gerokai pablogės, padaugėjo nuo 10 iki 24 proc.

Bankų ekspertai pastebi, kad menkstančius gyventojų ateities lūkesčius lemia augančios kainos, plačiai žiniasklaidoje aptariamos Baltijos šalių ekonomikos perkaitimo ir „kietojo nusileidimo“, nekilnojamojo turto kainų kritimo temos. Ateityje prognozuojamas dar didesnis būtiniausių produktų ir paslaugų kainų kilimas lems, kad vartotojų pesimistinės nuotaikos nesisklaidys.
„Blogėjantys gyventojų lūkesčiai, be abejo, prisidės prie ekonomikos augimo tempų lėtėjimo“, – sakė banko „DnB Nord“ grupės ekonominių tyrimų vadovas Vadimas Titarenko. Be to, mažesnis pasitikėjimas savo finansinėmis galiomis lems atsargesnį gyventojų skolinimąsi, taigi kitąmet laukiama gerokai mažesnio paskolų portfelio augimo nei šiemet.