Gyventojams – neramios žinios dėl pensijų ir mokesčių

Finansų ministerijos darbuotojams Kalėdos atėjo anksčiau – dar rugsėjį. Taupyti prašantis finansų ministras Taurimas Valys savo pavaldiniams išmokėjo tryliktą atlyginimą, nors svarbiausias ministerijos darbas – valstybės biudžetas – dar nepriimtas.

„Tais atvejais, kai mes pastebime teigiamus rezultatus, progresą, jie privalo būti įvertinami ir didinama darbuotojų motyvacija“, – aiškino finansų ministras T. Valys.

Ministras sakė, kad pats jokių priedų negavo.

„Man tikrai niekas nepadidėjo. Neįmanoma man padidinti, aš tik susimažinau savo pajamas“, – tikino T. Valys.

Premjeras žadėjo asmeniškai rūpintis, kad ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos pasispaustų. Žadėjo ir dar kai ką.

„Girdėjome pažadų, kad šioje kadencijoje mokesčiai daugiau nebekils“, – priminė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Tačiau verslo atstovai susikvietė žurnalistus. Jie nujautė, kad nieko gero nebus.

„Tikrai yra ta baimė, kad mes einame į naują mokesčių reformą ir naują mokesčių didinimą“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Verslo atstovai kritikuoja svarstymus didinti cukraus ir azartinių lošimų mokesčius, labiau apmokestinti alkoholį ir rūkalus, taip pat energetikos įmones, kurios šiuo metu kraunasi viršpelnius dėl padidėjusių naftos kainų.

„Ar suprantame, kad pakėlę mokesčius negarantuojame, jog jų surinksime daugiau?“ – klausė V. Janulevičius.

Politikų atmintis trumpa.

„Tai kaip čia išeina, socialdemokratai vėl apgavo rinkėjus? Sakė, kad mokesčių nedidins, bet didins?“ – klausė žurnalistas.

„Iš manęs jūs šito negirdėjote. Kas sakė, tai jų ir klauskite“, – atsakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Kad sumažintų skirtumą tarp to, kiek valstybė surenka ir kiek išleidžia pinigų, socialdemokratai vis garsiau kalba ne apie mažesnes išlaidas, o apie mokesčius.

„Vien tik mažindami išlaidas biudžeto nesubalansuosime. Reikia ir mokesčių, normalių mokesčių“, – teigė A. Sysas.

Komitetas septynias valandas analizavo Finansų ministerijos namų darbus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Biudžetą jau iškritikavo Valstybės kontrolė. Jos teigimu, deficitas bus didesnis, nei aiškina Finansų ministerija, – ne beveik keturi, o penki proc. Sąmoningai ar ne, ministerija dalies išlaidų į prognozę neįtraukė.

„Su kai kuriais teiginiais, prognozėmis, prielaidomis mes tikrai priversti sutikti. Bet tikrai nėra, kaip opozicija bando pateikti, kažkokios kriminalinės veikos“, – aiškino T. Valys.

Didesnį deficitą prognozuoja ir Lietuvos bankas.

„Vėl galvojame, kaip kažką išleisime, kokiu dažnumu išleisime, kiek išleisime, nežiūrėdami, kas yra mūsų piniginėje“, – pastebėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas aiškino, kad toks biudžetas didintų infliaciją. Gyventojai gaus daugiau pinigų, bet juos išleis brangesnėms prekėms ir paslaugoms.

„Šitų įliejamų 1,3 milijardo per didesnius darbo užmokesčius, šeimos paketus, indeksaciją“, – vardijo G. Šimkus.

Be to, jei dėl deficito Lietuvos imtųsi Europos Komisija, suprastėtų šalies skolinimosi sąlygos. Lietuva ir taip skolinasi už kur kas didesnes palūkanas nei kitos šalys.

„Ta valstybės skola būtų dar brangesnė“, – įspėjo G. Šimkus.

O jei ištiktų krizė, Lietuvai niekas greitai ir pigiai nebeskolintų. Trumpai tariant, neišvengiamai tektų imtis drastiškesnių priemonių.

Finansų ministras užsiminė, kad reikėtų keisti tvarką, pagal kurią kasmet didinamos pensijos, minimalioji alga ir įvairios socialinės išmokos.

„Taip, ateityje mes planuojame peržiūrėti visą indeksavimą, bet apskritai, visumą, o ne turėti kažkokį taškinį požiūrį. Kaip žinia, didžioji dalis išlaidų yra tiesiog įsipareigojimų vykdymas, didžiąja dalimi dėl indeksavimo“, – dėstė T. Valys.

Panašu, kad tokiu planu nepatenkinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Esą ji net boikotavo Vyriausybės posėdį.

Neoficialiai kalbama ir apie galimą pridėtinės vertės mokesčio ar gyventojų pajamų mokesčio didinimą.

„Aš tikrai nenoriu audrinti ar gąsdinti“, – tikino T. Valys.

Atgijo diskusijos ir apie vadinamojo gyvulių ūkio naikinimą, kad mokesčių dydis nepriklausytų nuo to, ar gyventojas dirba pagal darbo sutartį, ar vykdo individualią veiklą.

„Daug metų šnekame, niekam tai nerūpėjo, kol dabar neužsidegė situacija, nes dabar jau visi supranta, kad situacija dega“, – kalbėjo Seimo narys Raimundas Kuodis.

Tačiau tikrosios diskusijos verda už uždarų durų.

„Per paskutinę savaitę supratau vieną dalyką, kad Seimo nariai yra baigę psichologiją, bet pavyzdingai lankė tik vieną kursą – kaip nuliūdinti Lietuvos visuomenę“, – ironizavo „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Galutinį žodį tars koalicijos taryba.

„Koalicijos taryba, kurioje, aišku, beveik nėra ekonomistų, užsiiminėja dalykais, kurie nieko nekeičia“, – kritikavo R. Kuodis.

Finansų ministras prognozavo, kad biudžetas į normalias vėžes galėtų grįžti tik po penkerių–septynerių metų.

O septynias valandas posėdžiavęs komitetas kitų metų biudžetui pritarė. Tačiau siūlo apkarpyti šeimos paketą ir Seimo kanceliarijai skirti papildomus 3 mln. eurų.