Gyvatuko mokestis pasibaigus šildymo sezonui, kaip ir kasmet, daugeliui šalies gyventojų gerokai padidėjo. Kai kurie vilniečiai priversti mokėti 60 litų ir daugiau.

Nuo gegužės pradžios įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo nuostatai, draudžiantys į gyvatuko mokestį įskaičiuoti bendrus namo karšto vandens nuostolius, jei daugiabučio skaitikliai nepatikrinti. Tiek Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), tiek daugiabučių savininkai tikina, kad skaitikliai nėra tikrinami jau dešimtmetį. Tai viena priežasčių, kodėl skiriasi gyventojų butuose ir namo įvade esančių skaitiklių rodmenys. Be to, dalis gyventojų iki šiol neįsirengę skaitiklių arba deklaruoja ne tiek, kiek suvartoja vandens. Kai kuriuose butuose įrengti skaitikliai netinkami naudoti.

Tas skirtumas tampa nuostoliais, už kuriuos visi gyventojai sumoka po lygiai. Žiemą jie paskirstomi ir pridedami prie mokesčio už šilumą, o vasarą įskaičiuojami į gyvatuko mokestį.
„Žiemą nustatytas gyvatuko mokestis – 24,48 Lt, o vasarą jį leidžiama keisti. Mes jau gavome pranešimų, kad gyventojams šis mokestis gegužę išaugo iki 29, 34, 48 ir dar daugiau litų. Nors pagal įstatymą nuo gegužės šilumos įmonės jau nebeturėjo teisės priskaičiuoti nuostolių“, – teigė bendrijas vienijančios federacijos teisininkas Algirdas Glodenis.
Gyventojų butuose ir namo įvade esančių skaitiklių rodmenys skiriasi dėl daugelio priežasčių: vanduo vagiamas, nuostolių patiriama ir pačioje vandentiekio sistemoje.
A.Glodenio teigimu, kad įstatymai imtų veikti, Ūkio ministerija turi parengti reikalingus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, numatančius, kaip vesti karšto vandens apskaitą ir skaičiuoti nuostolius.

Skaičiuojame pagal faktą

„Vilniaus energija“ pripažįsta, kad gyventojams gyvatuko, arba karšto vandens cirkuliacijos, mokestį skaičiuoja pagal faktinius namo įvado rodmenis. Jie tikrinami kiekvieną mėnesį. „Visa šiluma, kuri patenka į namą, turi būti paskirstyta. Kitaip nebus. Jei šiluma pateko į namą, ji bus išdalyta ar per gyvatuko, ar per kitą, kad ir „stulpelio“, mokestį“, – mėgino juokauti „Vilniaus energijos“ komercijos vadovas Rimantas Germanas.
Šilumos tiekėjams naujasis Šilumos ūkio įstatymas neleidžia į gyvatuko mokestį įskaičiuoti nuostolių, jei neatlikta skaitiklių patikra. Tai reiškia, kad skaitikliai butuose turi būti patikrinti ir nustatyta šilumos sistemų tvarka. Daug paprasčiau šio rūpesčio neužsikrauti, o skaičiuoti pagal senąją tvarką, remiantis namo įvado skaitiklio duomenis. Tačiau dėl tokios tvarkos visi namo šildymosi ir karšto vandens sistemos efektyvumo rūpesčiai krinta ant gyventojų, o ne šilumos tiekėjų galvos.

Darbai neatlikti

VKEKK Šilumos skyriaus vedėjo pavaduotojas Juozas Mockevičius pripažįsta, kad vartotojai skriaudžiami, nes iki šiol neparengti reikiami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Ūkio ministerija tik praėjusią savaitę pateikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių projektą, kuris ir apibrėš, ką privalo atlikti šilumos tiekėjas, ką gyventojai.
„Net kai bus priimti reikiami įstatymo įgyvendinamieji aktai, norint pradėti vykdyti minėtą Šilumos ūkio įstatymo nuostatą, reikia patikrinti kiekvieno daugiabučio skaitiklius. Tai galėtų būti daroma taip: vieną dieną nutraukiamas karšto vandens tiekimas, speciali komisija patikrina visus daugiabutyje esančių butų skaitiklius, patikrinamas įvade esantis skaitiklis. Per dešimtmetį niekas to nedarė, dabar šioje srityje yra visiška netvarka. Deja, kas bandė tai padaryti, sako, kad, dalis butų gyventojų neįsileidžia tikrintojų“, – iškylančius sunkumus vardijo J.Mockevičius.
Be šių dviejų didžiųjų bėdų, turi būti nustatyta galima skaitiklių rodmenų paklaida, apsispręsta dėl kitų klausimų.
VKEKK specialistas pripažįsta, kad įvesti tvarką šioje srityje prilygsta Sizifo darbui, tačiau tai būtina daryti, kad kitų gyventojų pridaryti nuostoliai, išlaidos, pavogtas vanduo nebūtų permetamas sąžiningiems vartotojams, kaip kad yra dabar.