Šis įsipareigojimas būtų skaidomas į dvi dalis: 3,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami griežtai tik gynybai, ir 1,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami su gynyba susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros apsaugai, gynybos sektoriaus inovacijoms, pramonei stiprinti.

„Deklaracija jau kaip ir sutarta. Jeigu neįvyks ko nors labai netikėto, ji bus trečiadienį ir priimta. Deklaracijoje fiksuota, kad 5 proc. yra ta siekiamybė gynybos finansavimo, kurią aljantai turi pasiekti iki 2035-ųjų“, – BNS sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

„Tai, mūsų galva, yra labai geras pokytis, kadangi Lietuva ir bendramintės šalys sakė, kad toks finansavimas būtų adekvatus šiomis geopolitinėmis sąlygomis, o dabar tai pripažįstama ir viso Aljanso lygiu“, – pridūrė ji.

Lietuva per šiuos metus gynybai planuoja skirti kiek daugiau nei 4 proc. BVP, o kitąmet – 5,25 procento.

Nepaisant preliminariai sąjungininkų pasiekto sutarimo dėl išlaidų gynybai didinimo, ispanų premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) savaitgalį pareiškė, kad jo šalis galės nedidinti išlaidų gynybai iki 5 proc. BVP.

A. Skaisgirytės teigimu, deklaracijoje apie išimtis nekalbama.

„Dokumente nėra jokių išimčių nė vienai aljantei, atvirkščiai, teigiama, kad Aljansas vykdys šį įsipareigojimą“, – nurodė patarėja.

Politikos stebėtojų vertinimu, sutarimas didinti išlaidas gynybai turėtų nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), jis yra pagrasinęs neginti per mažai krašto apsaugai išleidžiančių sąjungininkių.

Kita vertus, amerikiečių lyderis abejoja, ar JAV turėtų laikytis minėto įsipareigojimo, nors pabrėžia, kad kiti sąjungininkai taip turėtų elgtis.

„Mes taip ilgai išlaikome NATO. (...) Todėl nemanau, kad mes turėtume (didinti išlaidas iki 5 proc. BVP), bet manau, kad kitos NATO šalys tikrai turėtų“, – sakė D. Trumpas.

JAV šiuo metu gynybai skiria apie 3,4 proc. BVP.

Šiemet Nyderlanduose, Hagoje, vykstantis susitikimas, prognozuojama, bus istoriškai trumpas, kaip ir po jo priimta deklaracija. Nepaisant to, A. Skaisgirytė sako, kad dokumente atsispindi Lietuvai svarbiausios temos.

„Tie 5 proc. yra pagrindinis dalykas, tačiau taip pat nurodoma Rusijos ilgalaikė grėsmė, pakartojama ir tai, kad NATO 5-asis straipsnis yra kietas ir jo bus laikomasi“, – sakė ji.

Priešingai nei ankstesniais metais, deklaracijoje Ukrainos narystės perspektyvos Aljanse nebus minimos, tačiau sąjungininkai turėtų dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą teikti paramą Kyjivui.

BNS diplomatinių šaltinių teigimu, deklaracijoje taip pat turėtų būti numatyta galimybė paramą Ukrainai įtraukti į išlaidų gynybai eilutę.

Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos gynybos poreikiams skirti 0,25 proc. BVP.