Alaus mėgėjai, keliaudami po šalis kaimynes, parduotuvių lentynose turėtų pastebėti butelius, panašius į reljefinį „Švyturio Ekstra Draught“ butelį. Tačiau alus juose kitas. Kas tai – orignalios idėjos vagystė ar oficiali kopija?

Latvijos alaus darykla „Aldaris“ į reljefinius butelius pilsto alų „Luksus“, Estijos „Saku“ – tamsųjį „Kuld“, Baltarusijos „Olivarija“ – šviesųjį „Ekstra“. Pastarojo butelis ypač panašus į lietuviško „Ekstros Draught“ butelį. Maža to, Baltarusijos alaus daryklos prekės ženkle puikuojasi erelis. Tik skirtingai nei „Švyturio“ ženkle, jis tupi ant alaus statinės, o ne ant giminės herbo.

„Jokio kriminalo čia tikrai nėra. „Švyturio–Utenos alus“ ir Baltarusijos alaus darykla „Olivarija“ priklauso tam pačiam koncernui, o panašūs reljefiniai bute-liai – tai intelektinio produkto, sukurto Lietuvoje, sėkmės istorija“, – tikino Dainius Smailys, Danijos koncerno „Carlsberg“ valdomos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ ryšių su visuomene vadovas.

Išnarstė įmonės praeitį

Šios istorijos pradžia – 1995-ieji, kai Lietuvoje buvo pristatytas „Švyturio Ekstra“ alus, tapęs vienu populiariausių šalyje. „Artėjant 2005 m. norėjome paminėti šio alaus sukūrimo dešimtmetį. Pradėjome galvoti, kaip tai padaryti“, – pasakojo D.Smailys.
Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad naujasis produktas turi atspindėti ilgą Klaipėdos alaus daryklos „Švyturys“ istoriją. Taip atsirado pagal XIX a. darykloje naudotų butelių pavyzdį sukurtas reljefinis butelis. „XIX a. nebuvo etikečių, jas atstojo įspaudai butelių paviršiuje, šie nurodydavo, kas butelio viduje“, – kalbėjo aludarių atstovas.
Vėliau įmonę valdančio koncerno BBH akcininkų susirinkime buvo nuspręsta, kad Lietuvos aludarių sumanyta idėja geriausia regione, todėl turi būti eksportuojama į kitas šalis.
„Šiuo atveju „Švyturys“ sukūrė intelektinį produktą, kuriuo pasidalijo su kitomis koncerno įmonėmis Latvijoje, Estijoje, o šį pavasarį – ir Baltarusijoje. Yra nuostata, kad ši idėja lieka koncerno viduje ir negali būti parduota kitoms įmonėms“, – aiškino D.Smailys.
Jo įsitikinimu, „Ekstros Draught“ butelis ir jam skirta rinkodaros kampanija yra labai vertingi, tačiau nėra apskaičiuota, kiek kainavo ją sukurti ir kiek būtų galima gauti ją pardavus.

Idėją skolina senbuviams

Koncernui BBH priklausančios alaus daryklos, kurios nori pasinaudoti „Ekstros Draught“ sėkmės istorija, turi gauti „Švyturio“ leidimą. Jis gali būti suteikiamas tik tiems aludariams, kurie turi bent XIX a. pabaigą ar XX a. pradžią siekiančią veiklos istoriją.
„Vienas reikalavimų, kad butelis nebūtų aklai kopijuojamas, o kuriamas pagal toje darykloje naudotų senųjų reljefinių butelių pavyzdžius“, – pasakojo „Švyturio“ atstovas. Taip pat reikalaujama, kad į reljefinius butelius būtų pilstomas geriausias toje alaus darykloje gaminamas alus.

Konkuruos tik Rusijoje

Tiesa, Lietuvoje neišvysime latviško alaus „Aldaris Luksus“ ar estiško „Saku Kuld“. Baltijos šalių alaus gamintojai sutarė tarpusavyje nekonkuruoti ir į šalis kaimynes neeksportuoti alaus reljefiniuose buteliuose.
„Vienintelė rinka, kur „Ekstros Draught“ ir „Alivarijos Ekstros“ keliai gali susikirsti, – Rusija. Tačiau mes ir baltarusiai savo alų pristatome skirtingai. „Švyturio Ekstra Draught“ yra aukščiausios klasės importinis alus ir nemanau, kad būtų painiojamas ir dėl to nukentėtų“, – aiškino D.Smailys.