LenLenkijos koncerno "PKN Orlen" valdoma "Mažeikių nafta" ir valstybei priklausantys "Lietuvos geležinkeliai" įsivėlė į konfliktą dėl produktų vežimo geležinkeliais įkainių.
Išsiskyrė nuomonėskijos koncerno "PKN Orlen" valdoma "Mažeikių nafta" ir valstybei priklausantys "Lietuvos geležinkeliai" įsivėlė į konfliktą dėl produktų vežimo geležinkeliais įkainių.

Išsiskyrė nuomonės

Vakar "Mažeikių naftos" surengtoje spaudos konferencijoje įmonės vadovas Marekas Mroczkowskis skundėsi, kad "Lietuvos geležinkeliai", nuo rugsėjo 1-osios 40 proc. padidinę produktų vežimo tarifus, skriaudžia didžiausią šalies įmonę.

Tačiau "Lietuvos geležinkelių" atstovai tikina, kad tai "Mažeikių nafta" sulaužė sutartį ir nuo birželio 1-osios savavališkai pradėjo taikyti mažesnį tarifą. Taip lenkų valdoma bendrovė esą jau įsiskolino apie 40 mln. litų. Dėl to nuo rugsėjo 1-osios "Lietuvos geležinkeliai" nutraukė produktų vežimo sutartį su "Mažeikių nafta" ir kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą.

Tiesa, "Lietuvos geležinkeliai" patikino, kad ir toliau veš "Mažeikių naftos" krovinius, tačiau jei ši neapmokės pateiktų sąskaitų, skolas valstybės valdoma bendrovė išsiieškos per teismą.

Kalta pasenusi sutartis

Pasak "Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus M.Mroczkowskio, įmonė su "Lietuvos geležinkeliais" dėl vežimo tarifų diskutuoja jau apie pusmetį. Tačiau dabar šios derybos virto atviru konfliktu.

"Kilo ginčas, kaip interpretuoti sutartį, mat pasirašytoje 1999 m. ne visi punktai tebėra aktualūs. Kitaip tariant, ten yra numatyti du tarifai. Įvykdžius tam tikras sąlygas, galima naudotis mažesniu. Manome, kad dabar visos tos sąlygos yra įvykdytos, o "Lietuvos geležinkeliai" galvoja kitaip. Nieko čia baisaus, manau, kad pavyks susitarti su mūsų ilgamečiu partneriu. Juk nuo "Lietuvos geležinkelių" paslaugų esame visiškai priklausomi", – diplomatiškai bandė nušviesti padėtį M.Mroczkowskis.

Jis taip pat tikino, kad jau deramasi, kaip patobulinti sutartį, ji nėra nutraukta ir degalinėse benzino bei dyzelino neturėtų pritrūkti, nes "Mažeikių naftos" produktai ir žaliava, kaip ir anksčiau, netrukdomi keliauja tarp Mažeikių ir Klaipėdos. "Mažeikių nafta" geležinkeliais gabena apie 90 proc. naftos produktų ir už paslaugas geležinkelių įmonei per metus sumoka apie 180 mln. litų.

Visai kitokios nuomonės laikėsi "Lietuvos geležinkelių" atstovai.
"Sutartis yra nutraukta tiek de jure, tiek de facto. Nuo rugsėjo 1-osios kroviniai vežami teisės aktų nustatyta tvarka – sudaroma važtos sutartis, pagal kurią "Mažeikių nafta" privalo atsiskaityti. Jeigu ne – tai bus bendros kompetencijos teismo reikalas", – vakar spaudos konferencijoje kalbėjo "Lietuvos geležinkelių" Teisės tarnybos vadovas Vilius Nikitinas.

Anot jo, jei šalys arbitražo proceso neužtęs, jis gali užtrukti 2–3 mėnesius, o jei byla bus vilkinama – iki kelerių metų.

Neranda kompromiso

Keletą mėnesių dėl naujos bendradarbiavimo sutarties nesugebančios susitarti įmonės neranda kompromiso ir kitais klausimais.

"Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus pavaduotojos logistikai Danielios Krelovskos teigimu, "Lietuvos geležinkeliai" iki šiol verčia "Mažeikių naftą" savo produktus į Klaipėdą vežti beveik 230 km ilgesniu keliu. Nors vežant produktus senąja, 1990 m. uždaryta geležinkelio atšaka, kelionė sutrumpėtų iki 95 km., tačiau valstybės valdoma bendrovė esą net nesileidžia į kalbas, kad būtų atnaujintas daugiau nei perpus trumpesnis geležinkelio ruožas.

"Mažeikių naftos" atstovai tikina esantys pasiruošę svarstyti visus variantus, net galimybę finansuoti bendrą geležinkelio atnaujinimą.

"Mes suinteresuoti, kad atšaka per Skuodą veiktų ir dėl to esame esame pasirengę svarstyti įvairius variantus", – teigė D.Krelovska.

"Gamykla yra apie 100 km nuo jūros. Per "Klaipėdos naftą" pas mus atkeliauja žaliava, jūra taip pat eksportuojame didžiąją dalį savo produktų. Visas transportas pirmyn ir atgal vyksta geležinkeliu, o tai kainuoja. Aišku, galutinių produktų kainoje transportavimas (nauji tarifai ir ilgesnis kelias – red past.) ir gamybos sąnaudos sudaro vos 1 proc., bet tai milijonai litų, kuriuos galima sutaupyti", – jai pritarė Mažeikių gamyklos generalinis direktorius.

Argumentų kišenėje neieško

Jis užsiminė, kad bendrovė jau kurį laiką su "Lietuvos geležinkeliais" derasi ir dėl produktotiekio iš Mažeikių iki Klaipėdos statybos. Esą didžiausia kliūtis vamzdžiui yra ta, kad jis eitų per daugelio savininkų žemes ir ne su kiekvienu jų galima susitarti. Taigi realiausias variantas, kad produktotiekis būtų tiesiamas šalia geležinkelio, jo apsaugos ruože. Tačiau šis klausimas taip pat nejuda iš vietos.

"Lietuvos geležinkelių" Teisės tarnybos vadovas V.Nikitinas įtikinėjo, kad atnaujinti seną ruožą "Mažeikių naftai" neapsimokėtų. Esą geležinkelio vėžei per Skuodą atnaujinti reikėtų kelių šimtų milijonų litų.

"Iš tikrųjų tai reiškia tiesti naują kelią. Ekonomiškai toks projektas nepagrįstas", – kalbėjo "Lietuvos geležinkelių" atstovas.

Be to, aiškinama, kad geležinkelio vėžės apsaugos zonos yra ne jų kompetencija, ir bendrovė negali leisti tiesti produktotiekio.