„Tendencijos yra gerėjančios ir Lietuva tampa vakarietiška valstybė, kurioje šešėlis yra vis mažiau toleruojamas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Anot jos, pernai gruodį paskelbta Europos Komisijos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio vertinimo ataskaita rodo, kad 2019-aisiais PVM surinkimo atotrūkis per metus Lietuvoje sumažėjo 3 proc. punktais iki 21,4 proc.

Pasak G. Skaistės, Lietuva ataskaitoje buvo įvertinta kaip šalis, kurioje PVM atotrūkio sumažėjimas buvo didžiausias.

Ministrės teigimu, rizikingiausiais sektoriais išlieka didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Statistikos departamento duomenimis, neapskaitytos ekonomikos dalis 2019 metais šiose srityse siekė 5,6 proc. BVP. Pramonėje ji siekė 2,9 proc., o statybose – 2,4 procento.

Mažiausia šešėlio rizika – informacijos ir ryšių, viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (po 0,2 proc.) bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose (0,1 proc.).

Finansų ministrė sakė, jog 2030-aisiais Lietuvoje surenkamo PVM atotrūkį siekiama sumažinti iki Europos Sąjungos vidurio. Anot G. Skaistės, įgyvendinus šį tikslą valstybės biudžetas papildomai galėtų surinkti apie 800 mln. eurų pajamų.

Didžioji plano priemonių dalis skirta spartinti skaitmeninimo procesus: „Keturiasdešimt procentų plano priemonių yra nukreipta į skaitmeninimą“.

Taip pat plane numatytas savanoriškumo skatinimas, priemonės rizikingiems sektoriams bei teisės aktų ir sistemos tobulinimas.

Pasak G. Skaistės, nuo 2023 metu skaitmeninių platformų operatoriai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės teikti duomenis apie apskaitomas sumas.

„Jeigu yra kas nors parduodama skaitmeninėje platformoje ar joje teikiama paslauga, tuos duomenis turės gauti Valstybinė mokesčių inspekcija, ir jau nuo 2024-ųjų metų pagal tuos duomenis bus galima apskaičiuoti mokėtinus mokesčius“, – sakė ministrė.

Ministrė taip pat teigė, jog artimiausiu metu bus sprendžiamos atsiskaitymo grynaisiais ribojimo iniciatyvos, dėl kurių šiuo metu diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

„Mes esame pateikę savo matymą ir drauge su Seimo nariais bandysime rasti tą bendrą matymą, kuris sprendimas būtų teisingiausias, nes tų pasiūlymų yra įvairių“, – sakė G. Skaistė.

Be to, pasak ministrės, numatoma toliau vykdyti VMI ir Muitinės duomenų gavimo analizės ir procesų skaitmeninimą.

„Apsikeitimas duomenimis bus kokybiškesnis ir jų surinkimas kokybiškesnis nei buvo iki šiol“, – sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė teigė, jog bus siekiama, kad finansinio raštingumo didinimas mokyklose būtų integruotas į bendrą švietimo sistemą, o ne vykdomas per atskiras papildomas pamokas.

G. Skaistės teigimu, nuo rugsėjo Kenos geležinkelio poste turėtų pradėti veikti rentgeno kontrolės sistema, o kitais metais ji turėtų būti įrengta ir Stasylų poste.

„Tikimės, kad tai padės užkardyti nelegalią kontrabandą iš kitų valstybių“, – teigė ministrė.

Kontrabandos mastai auga

Finansų ministrės teigimu, pastaraisiais metais matomas kontrabandos suaktyvėjimas, o tai susiję su geopolitine įtampa ir lengviau praleidžiamais kroviniais Baltarusijos pusėje.

„Skaičiai turbūt yra išaugę dėl dviejų priežasčių: viena – dėl sąmoningo A. Lukašenkos sprendimo leisti tiems daiktams, nelegalioms cigaretėms, važiuoti į Lietuvą. Bet tuo pačiu ir dėl to, kad esame priėmę sprendimą tikrinti šiek tiek griežčiau“, – sakė G. Skaistė.

„Manau, kad su papildoma įranga tikrai galėsime užkardyti didesnius kontrabandos kiekius jau nuo rugsėjo 1-os dienos Kenos punkte, o kitais metais jau ir Stasylų punkte“, – pridūrė ji.

Pasak G. Skaistės institucijoms derinti pateiktas įstatymas, kuriuo siūloma už piktybinius pažeidimus didinti baudas bei praplėsti jų gavėjų ratą.

„Siekiame, kad nebūtų tolerancijos nuo pirmo nesumokėto euro ir pagrindinė žinutė – efektyvumą lemia ne tik bausmių griežtumas, bet ir atsakomybės neišvengiamumas“, – teigė ministrė.