Trys didžiausi Lietuvos komerciniai bankai susiskaičiavo, kiek pernai uždirbo. 

Pirmoje vietoje – „Swedbank“, kurio pelnas išliko toks pat: daugiau nei 360 milijonų eurų. Daugiau nei 320 mln. eurų uždirbo SEB bankas. Palyginti su 2023 m. pernai jo pelnas ūgtelėjo 8 proc. „Luminor“ uždarbis didėjo 4 proc. ir viršijo 200 milijonų eurų. 

Lietuvoje iš viso dirba 19 bankų: 13 iš jų – pelningai, 5 dalijasi 7 mln. eurų nuostoliu. 

„Praėjusių metų trijų ketvirčių bankų pelnas išaugo 4 proc., lyginant su 2023 metais ir siekia 788 milijonus eurų“, – duomenimis dalinosi Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Bankų pelnai kaip ant mielių augo Europos Centriniam Bankui drastiškai branginant paskolas. Infliacijai nugesus elgiasi priešingai.

„Nuo aukščiausio pagrindinių palūkanų normų lygio – 4 proc. – pagrindinės palūkanų normos sumažėjo 125 baziniais punktais arba 1,25 procentinio punkto. Palūkanų normų mažėjimo kryptis yra akivaizdi“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. 

Tačiau bankų pelnai visai nesusitraukė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Dėl to, kad bankai augina paskolų portfelį – jų dydis, apimtis auga. Paskolų portfelis auga maždaug 15 proc. tiek verslui, tiek gyventojams“, – aiškino S. Krėpšta. 

„Bendra ekonominė situacija šalyje įkvėpė gyventojams pasitikėjimo, kad ateitis atrodo visai neblogai. Aišku, turėjo įtakos ir tai, kad atlyginimai praeitais metais pakankamai ženkliai augo“, – akcentavo Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Pernai per devynis mėnesius bendra paskolų suma Lietuvoje viršijo 30 milijardų eurų. Dažniausiai gyventojai skolinosi būstui. 

„Vidutinė paskolos suma Lietuvoje sudaro apie 130 tūkst. eurų“, – sakė „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje Edvinas Jurevičius.

Nors „Swedbank“ skaičiuoja, kad kur kas aktyviau gyventojai išsimokėtinai pirko automobilius. Vien jų klientai pernai tam pasiskolino apie pusantro šimto milijonų eurų.

„Didžiausias augimas buvo autolizingo srityje, kur beveik trečdaliu daugiau buvo pasirašyta lizingo sutarčių. Būsto finansavime augimas buvo ketvirtadaliu daugiau, tai 24 proc.“, – kalbėjo T. Pulikas.

Lietuvos bankas aiškina, kad ne tik bankai iš gyventojų, bet ir gyventojai iš bankų galėtų uždirbti.

„Du trečdaliai indėlių yra laikomi einamosiose sąskaitose, už kurias bankai nemoka palūkanų“, – tikino Lietuvos banko valdybos narys.

Tiesa, kuo labiau paskolos pigs, tuo mažiau gyventojai galės uždirbti laikydami pinigus terminuotuose indėliuose.

„Mažėjant euriborui, palūkanos, mokamos už indėlius, mažėjo ir vėlgi tie žmonės, kurie turi laisvų lėšų, atsigręžė atgal į nekilnojamąjį turtą, kaip vieną iš variantų, kur investuoti“, – kalbėjo E. Jurevičius.

„Gauti 2 proc. ar 2,5 proc. už terminuotą indėlį, jeigu tų lėšų reikia čia ir dabar, yra žymiai pelningiau gyventojui ar verslo bendrovei nei išvis negauti palūkanų“, – pabrėžė S. Krėpšta.

Išaugus palūkanoms, bankai buvo priversti dalintis pelnais ir prisidėti prie gynybos finansavimo.

Skaičiuojama, kad praėjusių metų solidarumo įnašas turėtų siekti 240 milijonų, o per visą numatytą laikotarpį, t.y. per dvejus metus, bankai gynybai bus sunešę daugiau nei pusę milijardo eurų.