- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Šimkus
Neapibrėžtumas dėl karo prieš Ukrainą padarinių tampa vienu svarbiausių privačių investicijų barjeru bei ekonomikos plėtros trikdžiu, Baltijos šalių centrinių bankų seminare kartu su Europos investicijų banku (EIB) kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, itin svarbu, kad būtų greitai ir kokybiškai įdarbintos viešosios investicijos į ekonomikos transformaciją – skaitmenizaciją ir energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.
„Viešosios investicijos padės prasklaidyti ekonomiką gaubiantį neapibrėžtumą, tačiau tam, kad transformacija skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos link vyktų visu greičiu, reikalinga šioms investicijoms draugiška finansų sistema. Centrinių bankų ir reguliuotojų uždavinys – skatinti tokios finansų sistemos plėtrą“, – Lietuvos banko pranešime cituojamas G. Šimkus.
Tiek Baltijos šalių centrinių bankų, tiek Europos investicijų banko atliekamos apklausos ir tyrimai rodo, kad neapibrėžtumas dėl ateities verslo atstovų minimas kaip vienas didžiausių barjerų investicijoms. Aplinkoje, kurioje privatusis verslas yra atsargus ar net negali planuoti investicijų dėl išaugusio neapibrėžtumo, aktyvesnio vaidmens turėtų imtis valstybė.
Valstybės investicijų programoje numatyta iki 2023 m. viešosioms investicijoms skirti 3,2 mlrd. eurų. Papildomai investicijas dar labiau padidinti turėtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, kurių Lietuvai šiuo metu numatyta 2,2 mlrd. eurų.
Išmintingai jomis pasinaudojus, galėtų būti sumažintas šiuo metu tvyrantis neapibrėžtumas dėl investicijų, suformuotas solidžios apimties užsakymų verslui paketas ir užkurtas ekonomikos atsigavimo variklis. Kartu viešasis sektorius su tikslingomis, ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančiomis ir ūkį modernizuojančiomis investicijomis padėtų tvirtą pagrindą ateities ekonomikos augimui, pažymi Lietuvos bankas.
Šios viešosios investicijos ne užgožtų, o paskatintų ir privačiąsias. Finansų sistema turi būti pasirengusi finansuoti tokias investicijas. Pasak G. Šimkaus, siekdamas paskatinti finansų rinkos plėtrą, Lietuvos bankas plėtros klausimus patikėjo specializuotam užduočių − Finansų rinkos plėtros − centrui. Jis ieškos būdų, kaip stiprinti esamus finansų rinkos dalyvius ir pritraukti naujų, skatins tvarią FinTech plėtrą, įgyvendins kapitalo rinkos plėtros priemones.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
128-oji karo Ukrainoje diena...
-
JAV Nepriklausomybės dienos m...
-
"CBet muzikos kiemo" atidaryme...
-
Istorinėje Sausio 13-osios by...
-
Vilniaus centrinėje bibliotek...
-
Lietuvoje vieši JAV sausumos ...
-
127-oji karo Ukrainoje diena...
-
Pažaislio liepų alėjos vaka...
-
Festivalio „Midsummer Vilniu...
-
126-oji karo Ukrainoje diena...
-
Birželį Baltijos valstybėse brango dyzelinas: sparčiausias kainos kilimas – LietuvojeBenzino kainų dinamika Baltijos valstybėse birželį buvo skirtinga, tuo tarpu dyzelinas brango, o sparčiausiai – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. ...
-
Subsidijos už elektrą ir dujas kitąmet: ar jos bus – neaišku3Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog dar anksti kalbėti, ar Vyriausybės kompensacijos už elektrą ir gamtines dujas gyventojams bus mokamos ir kitais metais. ...
-
M. Skuodis atsakė į Vokietijos kanclerio raginimus: Lietuva daro tai, ką privaloVokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. ...
-
Apklausa: ribota būsto pasiūla gali neleisti slopti lūkesčiams dėl kainų3Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra isto...
-
Lietuvos oro uostai iššūkių dėl atšaukiamų skrydžių nepatiriaKai kuriems Europos oro uostams patiriant iššūkių dėl aktyvaus keleivių srautų augimo bei atšaukiamų skrydžių, Lietuvos oro uostai teigia, kad situacija šalyje yra nepakitusi, atšaukiamų skrydžių skaičius nedideli...
-
Europos Komisija „Rail Baltica“ skyrė dar 360 mln. eurųEuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar apie 360 mln. eurų, penktadienį pranešė Komisija. Lėšos skirtos iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros ...
-
Taivano ministras: Rusijos grėsmė neatbaido nuo investicijų į LietuvąTaivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu mano, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Europoje didėjančios geopolitinės įtampos nesumažins investicijų Lietuvoje patrauklumo. Ministras akcentuoja, kad Lietuva yra NATO aljanso dalis, todėl, mini...
-
S. Skvernelis: rudenį nebebus galima nematyti gyventojus užklupusių ekonominių sunkumų6Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad Seimo rudens sesijoje reikės grįžti prie siūlymų, kaip padėti gyventojams, Lietuvoje daugėsiant ekonominių problemų. ...
-
Kai kuriuos prastos būklės senos statybos daugiabučius ketinama griauti4Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt. ...
-
Išleidžiama „Erasmus“ programos 35-mečiui skirta moneta1Lietuvos bankas penktadienį į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Erasmus programos 35-mečiui paminėti. Šiai sukakčiai paminėti vienodo dizaino monetas išleidžia visos devyniolika eurą įsivedusių valstybių. Ik...
