- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
-
G. Nausėda: yra politinė valia pasiekti kompromisą dėl savivaldos skolinimosi
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlys įstatymo pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo. Taip tikimasi atverti savivaldai didesnes galimybes investuoti regionuose.
G. Nausėda šią iniciatyvą pirmadienį aptarė su visų Seimo frakcijų seniūnais ir kitais atstovais, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku bei Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktore Roma Žakaitiene, pranešė Prezidentūra.
„Apie tai, kad Lietuvos savivaldybės stokoja galimybių atlikti investicijas, kalbame jau kelerius metus. Tai visos šalies progresą stabdanti problema, kurią atėjo laikas spręsti darbais, o ne kalbomis. Todėl parengėme Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos projektą, kuris leistų savivaldybėms įgyvendinti pažangius investicinius projektus klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse“, – pranešime sakė G. Nausėda.
„Matau politinę Seimo frakcijų valią bendru pozicijos ir opozicijos sutarimu šią problemą išspręsti ir paskatinti šalies regionų plėtrą“, – pridūrė jis.
M. Majauskas BNS šalies vadovo iniciatyvą vadina prasminga.
„Ji stiprintų savivaldą, pritrauktų naujų investicijų, kurtų regionuose darbo vietas“, – BNS teigė parlamentaras.
Pasak jo, tai gali būti dar vienas prezidento, Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimo pavyzdys sprendžiant valstybės finansų klausimus.
„Vis tik tai yra fiskalinės drausmės klausimas, todėl priimant sprendimus turime būti labai atidūs. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog galimybė turėti deficitinius biudžetus ir papildomai skolintis nereiškia savivaldybių savarankiškumo. Tą galėtų užtikrinti tik papildomos savarankiškos savivaldybių pajamos. Tad šie sprendimai turėtų būti priimti tuo pačiu metu“, – tvirtino M. Majauskas.
Opozicinės socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad socialdemokratai palaiko ir remia G. Nausėdos iniciatyvas stiprinant savivaldą, įskaitant jos finansinį savarankiškumą.
„Merai įsitikinę, kad dar yra daug erdvės didinti savivaldybių galimybes investuoti savarankiškai. Tai, ką šiandien siūlo G. Nausėda, savivaldai labai svarbu. Tai reikštų daugiau investicinių projektų, kad būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė. Šalies vadovo iniciatyvos šioje srityje labai artimos socialdemokratams“, – pranešime žiniasklaidai sakė G. Paluckas.
Dabar savivaldybėms taikomi griežti fiskaliniai ribojimai, todėl nuosavų lėšų joms trūksta, o pasiskolinti neišeina.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, gruodžio 1 dieną pritarė prezidento inicijuojamoms įstatymo pataisoms.
Siūlomi pakeitimai savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
Numatoma, kad savivaldybės galėtų investuoti daugiau lėšų į viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimą, gatvių apšvietimą, autobusų parkų ir dviračių takų atnaujinimą, technologijų diegimą sveikatos priežiūros įstaigose, aptarnavimo gerinimą komunalinių paslaugų srityje ir kitas viešąsias paslaugas.
Anot Prezidentūros, be finansinio savarankiškumo mandato ir didesnių galimybių savivaldybėms investuoti Lietuva rizikuotų neįgyvendinti 2050 metus siekiančių klimato kaitos poveikio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir skaitmenizacijos srities darbotvarkių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...