G. Nausėda šią iniciatyvą pirmadienį aptarė su visų Seimo frakcijų seniūnais ir kitais atstovais, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku bei Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktore Roma Žakaitiene, pranešė Prezidentūra.

„Apie tai, kad Lietuvos savivaldybės stokoja galimybių atlikti investicijas, kalbame jau kelerius metus. Tai visos šalies progresą stabdanti problema, kurią atėjo laikas spręsti darbais, o ne kalbomis. Todėl parengėme Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos projektą, kuris leistų savivaldybėms įgyvendinti pažangius investicinius projektus klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse“, – pranešime sakė G. Nausėda.

„Matau politinę Seimo frakcijų valią bendru pozicijos ir opozicijos sutarimu šią problemą išspręsti ir paskatinti šalies regionų plėtrą“, – pridūrė jis.

M. Majauskas BNS šalies vadovo iniciatyvą vadina prasminga.

„Ji stiprintų savivaldą, pritrauktų naujų investicijų, kurtų regionuose darbo vietas“, – BNS teigė parlamentaras.

Pasak jo, tai gali būti dar vienas prezidento, Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimo pavyzdys sprendžiant valstybės finansų klausimus.

„Vis tik tai yra fiskalinės drausmės klausimas, todėl priimant sprendimus turime būti labai atidūs. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog galimybė turėti deficitinius biudžetus ir papildomai skolintis nereiškia savivaldybių savarankiškumo. Tą galėtų užtikrinti tik papildomos savarankiškos savivaldybių pajamos. Tad šie sprendimai turėtų būti priimti tuo pačiu metu“, – tvirtino M. Majauskas.

Opozicinės socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad socialdemokratai palaiko ir remia G. Nausėdos iniciatyvas stiprinant savivaldą, įskaitant jos finansinį savarankiškumą.

„Merai įsitikinę, kad dar yra daug erdvės didinti savivaldybių galimybes investuoti savarankiškai. Tai, ką šiandien siūlo G. Nausėda, savivaldai labai svarbu. Tai reikštų daugiau investicinių projektų, kad būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė. Šalies vadovo iniciatyvos šioje srityje labai artimos socialdemokratams“, – pranešime žiniasklaidai sakė G. Paluckas.

Dabar savivaldybėms taikomi  griežti fiskaliniai ribojimai, todėl nuosavų lėšų joms trūksta, o pasiskolinti neišeina.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, gruodžio 1 dieną pritarė prezidento inicijuojamoms įstatymo pataisoms.

Siūlomi pakeitimai savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.

Numatoma, kad savivaldybės galėtų investuoti daugiau lėšų į viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimą, gatvių apšvietimą, autobusų parkų ir dviračių takų atnaujinimą, technologijų diegimą sveikatos priežiūros įstaigose, aptarnavimo gerinimą komunalinių paslaugų srityje ir kitas viešąsias paslaugas.

Anot Prezidentūros, be finansinio savarankiškumo mandato ir didesnių galimybių savivaldybėms investuoti Lietuva rizikuotų neįgyvendinti 2050 metus siekiančių klimato kaitos poveikio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir skaitmenizacijos srities darbotvarkių.