- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Diskusijos dėl pensijų augimo dydžio kitąmet dar nebaigtos ir prie šio klausimo bus grįžta iki biudžeto priėmimo Seime, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot jo, Vyriausybei numačius vidutinės senatvės pensijos augimą 12 proc., dar gali būti diskutuojama dėl individualios pensijos dalies spartesnio padidinimo panaudojant „Sodros“ sukauptą rezervą.
„Manau, mes tikrai šiuo klausimu diskutuosime, šiuo metu planuojamas „Sodros“ perteklius ir pakankamai ženklus, pridėkime dar tuos rezervus, kuriuos „Sodra“ yra sukaupusi. Kitą vertus, matome, kad kitais metais užsibrėžta vidutinę senatvės pensiją didinti 12 proc., beveik panašiai, kaip atlyginimas, ir turbūt būtų diskusija dėl individualios pensijos dalies spartesnio padidinimo pasinaudojant tuo, kad „Sodros“ rezervai yra nemaži“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot jo, vargu, ar šiuo metu „išgyvename tokią jau nuostabią ekonomikos situaciją, kad galėtumėme sau sakyti: štai, sukaupkime daugiau rezervų, pasilaikykime juodai dienai“.
„Šiais metais prognozuojamas net ir šioks toks neigiamas bendrojo vidaus produkto augimas ir galvoju, kad kitais metais tas augimas bus teigiamas, bet, vis dėlto, jis nebus labai įspūdingas. Štai kodėl manau, kad dar nepabaigtos diskusijos šiuo klausimu“, – sakė jis.
„Kol kas tai, kas paskelbta, yra, sakykime, minimalu to, ką mes norėtumėme matyti, todėl diskusijų metu prieš biudžeto priėmimą prie šito dar sugrįšime“, – tvirtino G. Nausėda.
Pagal Seimui pateiktą kitų metų „Sodros“ biudžetą, jo perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. mažiau nei laukiama šiemet. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.
Vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 12 proc. iki vidutiniškai 605 eurų, o su būtinuoju stažu – 644 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, bendrai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti.
G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad per ketverius metus vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 350 iki 550 eurų, o kitąmet ji sudarys daugiau nei 650 eurų ir to iš dalies, anot šalies vadovo, pavyko pasiekti ir dėl jo spaudimo Vyriausybei.
„Be jokios abejonės, pačios savaime juk jos neauga – visą laiką atsiranda prioritetų klausimas, galbūt visada norisi pažiūrėti ir į kitus dalykus, skirti lėšų kitiems dalykams“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Bet šioje vietoje mano vizija ir mano supratimas buvo labai paprastas: negalime tuščiažodžiauti dešimtmečiais ir sakyti, kokios nuostabios ekonominės sėkmės pasiekėme nuo įstojimo į ES, kai ta sėkmė dalinama tik tarp nedaugelio žmonių, kai tuo metu ta močiutė skaičiuoja kiekvieną centą parduotuvėje ir tame dalybų procese nedalyvauja“, – sakė prezidentas.
Anot prezidento, iki 2022-ųjų gyventojai turėjo pajusti pensijų augimą, po 2022-ųjų dėl išorinių priežasčių, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą ir „Putino energetinį šantažą“, augant infliacijai, reali perkamoji galia nebedidėjo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą1
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą7
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...