Finansų viceministrė siūlo „nekrūpčioti“ dėl naujo NT mokesčio modelio

„Nekrūpčiokit, gerai? Jeigu politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja, nes pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pareiškė viceministrė, atsakydama į Laisvės frakcijos atstovo Vytauto Mitalo priekaištus, kad NT mokesčio pokyčiai teikiami ne laiku.

„Dabar daugybė vidutinės klasės žmonių krūpčioja, pagalvoję apie euriboro pokyčius, kurie laukia, dviženklė infliacija toliau rekordus muša, o mes tuo tarpu apie NT mokestį svarstome“, – komitete teigė V. Mitalas.

Jis įspėjo, kad toks NT mokesčio modelis gali nesulaukti palaikymo Seime. 

„Turiu blogą nuojautą dėl tokių perspektyvų. Iki politinio sprendimo dar gabaliukas kelio“, – prognozavo jis.

Jis priminė, kad šios kadencijos valdantieji yra sutarę, jog mokestiniai pakeitimai bus svarstomi tik tuomet, kai valdančiosios koalicijos partneriai „aiškiai dėl jų susitaria“: „Mes aptarinėjam dalyką, kuris nėra realus. Dabar jis yra fikcija“.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad Finansų ministerija savivaldybėms grasina neleisti daugiau skolintis investicijoms, jeigu Seimas nepritars naujam NT mokesčio modeliui. 

Jis taip pat apgailestavo, kad turtingų žmonių NT ketinama apmokestinti mažiau nei kitų gyventojų: „Nuo 5 iki 20 kartų mažesnis NT mokestis (didelės vertės NT turinčių žmonių – BNS), vargšams norite numauti paskutines kelnes, o turtingiesiems NT mokestį drastiškai sumažinti“. 

Viceministrė R. Bilkštytė pabrėžė, kad už pagrindinį būstą gyventojai vidutiniškai mokėtų daugiausia 100 eurų.

„Mokesčių našta būtų nuo 5 iki 100 eurų per metus. Pirmas mokėjimas būtų po trejų metų“, – teigė R. Bilkštytė.  

Viceministrė, be kita ko, teigė dabar NT mokesčio asmeniškai nemokanti, o pagal naują modelį jis jau būtų skaičiuojamas: „Dar nežinau, gal irgi reikės kreiptis, kad atidėtų iki kažkokių metų“.

Jeigu politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja, nes pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis.

R. Bilkštytė pabrėžė, kad nauja tvarka dar negalutinė: „Ministerija paruošė projektą, pateikė visuomenei svarstyti, gausime pastabas, atsižvelgsime, pateiksime Vyriausybei, jeigu pritars, ateis į Seimą“.  

Pagal Finansų ministerijos projektą, naujuoju gyventojų NT mokesčiu būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą, o senjorams nuo 65 metų bei kitiems socialiai remtiniems žmonėms ketinama suteikti mokesčio atidėjimus iki 10 metų, jei jie to paprašys. 

„Pagal skurdo lygį nebūtinai senjorai yra rizikingiausioje grupėje“, – teigė viceministrė.

R. Bilkštytė pabrėžė, kad vieni tarifai būtų taikomi už pagrindinį žmogaus NT turtą, kuriame jis registruotas ir gyvena bei yra savininkas, o kiti mokesčiai – už kitą turimą NT, pavyzdžiui, nuomojamą. Pastarajam, priešingai negu pirmam būstui, NT lengvatos nebūtų taikomos.  

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.

Kitam nekomerciniam gyventojo turimam NT, jeigu jis naudojamas ūkinėje veikloje, pavyzdžiui, nuomojamas, siūloma nustatyti nuo 0,1 iki 3 proc. siekiančius tarifus.

Savivaldybės galėtų leisti žmonėms NT mokesčio mokėjimą už ne pagrindinį NT atidėti iki 5 metų. 

Pasak viceministrės, 50 gyventojų, kurie pernai sumokėjo daugiausiai NT mokesčio už 885 būstus, įplaukos į valstybės biudžetą siekė 804 tūkst. eurų. Pagal naują tvarką už pagrindinį būstą jie mokėtų 13 tūkst. eurų, o už kitą – 1,3 mln. eurų.

Anot R. Bilkštytės, šie žmonės iš kiekvieno nuomojamo būsto pernai gavo vidutiniškai po 20 tūkst. eurų. 

„Turime įsivaizduoti, kad tai yra komercinės pajamos ir savivaldybės turėtų teisę tokiam NT (kuris yra nekomercinis, o naudojamas komerciniams tikslams  – BNS) pritaikyti ir tarifą tokį pat, kuris taikomas dabar komerciniam turtui – tiesiog sulyginam tarifus visam turtui, naudojamam komercijoje“, – teigė viceministrė.  

Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 25 mln. eurų pajamų per metus, o Seimui jį patvirtinus, mokestį pirmą kartą mokėti tektų 2025 metais.

R. Bilkštytės teigimu, dabar savivaldybės surenka 112 mln. eurų NT mokesčio iš komercinio turto, o valstybės biudžetas – iš nekomercinio NT – apie 9,6 mln. eurų.   

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

R. Bilkštytės teigimu, jeigu pagal naują modelį, NT mokestis būtų ne didesnis nei du eurai, žmogui jo mokėti nereikėtų. Pasak jos, iš viso būtų apie 200 tūkst. NT savininkų, kurie NT mokesčio nemoktų.  

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

R. Bilkštytė: visuomenė pribrendo naujam NT mokesčiui

Lietuvos visuomenė yra pribrendusi naujam gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

„Žmonių, sakykime, prisidėjimas kiekvieno, bendruomeniškumas, sprendimas su savivaldybe – kam tos lėšos panaudotos, –  10 ar 5 eurai, ar daugiau, bendras sprendimas, kokiai infrastruktūrai panaudoti, tai yra labai svarbu ir man atrodo, kad mūsų visuomenė jau subrendo tokiam bendram savivaldybių atsiskaitymui už kiekvieną eurą, o bendruomenei – kartu kurti tą gerovę“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė viceministrė.

Anot jos, savivaldybių kuriama infrastruktūra didina gyventojų turto vertę, dėl to siūlomas mokestis yra prasmingas.

„Pagrindinis tikslas šio mokesčio yra tai, gyventojai savivaldybėms atsiskaito už tą infrastruktūrą, šaligatvį, aplinkui pastatą, nes nekilnojamasis turtas – butas ar namas – tai ne namelis, į kurį kaip paukštukai žmonės atskrenda ir išskrenda, jie vistiek naudojasi aplinkine infrastruktūra. Nuo to, kokia ji yra aplink, priklauso ir to buto ar namo vertė“, – aiškino R. Bilkštytė.

Jos manymu, negalima lyginti tos pačios vertės butus, pavyzdžiui, Anykščiuose ir Vilniuje.

„Vilniuje tai bus tradicinis dviejų kambarių butas Žirmūnuose, senas, tarybinės statybos. Anykščiuose tai gali būti ir geras pusnamis, visai kitos vertės, nes Anykščiuose mediana bus mažesnė. Čia ir yra tas vertinimas, virš medianos esantis butas yra jau į prabangumą, gerumą, didumą“, – kalbėjo R. Bilkštytė.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 25-100 mln. eurų pajamų per metus, o Seimui jį patvirtinus, mokestį pirmą kartą mokėti tektų 2025 metais. Finansų viceministrė sako, kad 25 mln. eurų yra minimali suma.

„25 milijonai yra minimaliausias skaičius, savivaldybės gali surinkti ir 100 milijonų. Bendra mokesčių priemonė yra gera, kai mokesčio yra didelė bazė ir moka visi nedaug“, – kalbėjo R. Bilkštytė.

Pagal ministerijos pasiūlymą, būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma.