Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 10,5 proc., nedarbas augs iki 13,5 proc., o atlyginimai mažės apie 4,4 proc. Tokias prognozes pateikė Finansų ministerija (FM), ūkio atsigavimą numačiusi 2011–2012 m.

Geresni laikai – ateityje

Finansų ministerija, atsižvelgusi į susiformavusias tendencijas ir pasikeitusią išorės aplinką numato, kad BVP nuosmukis 2009 m. gali sudaryti 10,5 proc., o kitąmet siekti  2,6 proc.

„Didesnis nei gruodžio mėn. prognozuotas BVP smukimas neišvengiamai lems biudžeto pajamas, todėl Vyriausybė baigia rengti 2009 m. biudžeto pataisas, kuriomis siekiama gerokai sumažinti valstybės išlaidas, tuo pačiu užtikrinant šalies makroekonominį stabilumą“, – pareiškė finansų ministras Algirdas Šemeta. 

Šalies ūkio atsigavimo tikimasi 2011 m., jeigu pagrindinės eksporto rinkos atsigaus ir sėkmingai bus įgyvendintos Verslo skatinimo plane numatytos priemonės. Metinis BVP augimas 2011 m. turėtų sudaryti 4,3 proc., o 2012 m. galima tikėtis dar spartesnio jo augimo, kuris gali siekti  4,5 proc.

Gyvenimas skolon baigėsi

„Norint susigrąžinti augimo tendencijas ūkis turės reformuotis ir atsikratyti pastaruosius šešerius metus stiprėjusios priklausomybės nuo skolintų lėšų“, – pabrėžiama FM pranešime.

2008 m. IV ketvirtį paskolų prieaugio sumažėjimas, palyginti su prieš metus buvusiu, sudarė 15,2 proc. BVP. Įprastu buvęs vartojimo ir būsto įsigijimo finansavimas skolintomis lėšomis nutrūko: skolintomis lėšomis dabar finansuojama kelis kartus mažiau sandorių. Sumažėjus pardavimams vietos ir užsienio rinkose bei išlikus aukštiems palūkanų priedams už riziką, sumažėjo verslo investicijų.

Paskolų stygiaus sukelto staigaus ūkio susireguliavimo simptomus parodė sausio mėnesį 15,9 proc. sumažėjusi mažmeninė prekyba (išskyrus prekybą transporto priemonėmis), apie 60,9 proc. sumažėjęs investicinių prekių importas bei 14,6 proc. sumažėjęs prekių eksportas, susibalansavusi užsienio prekyba.

Nedarbas didės

Lietuvos ūkio atsigavimo pagrindus sudaro lanksti darbo rinka: darbo užmokestis sparčiai artėja prie produktyvumo. FM praneša, kad 2008 m. IV ketvirtį darbo užmokestis stabilizavosi anksčiau nei pablogėjo ūkio sektorių rodikliai. Tam įtakos turėjo tiek paklausa, tiek ir pasiūla. Jau nuo 2007 m. IV ketvirčio mažėjo laisvų darbo vietų. Nuo 2008 m. III ketvirčio didėjo darbingo amžiaus žmonių, dažniausiai moterų, aktyvumas ieškant darbo.

Numatoma, kad darbingo amžiaus žmonių aktyvumas ir ūkio restruktūrizacija laikinai padidins nedarbą. Šiemet nedarbas gali sudaryti 13,5 proc., o kitąmet pasiekti 15,4 proc.. Pasibaigus ūkio restruktūrizacijai ir išnaudojus vieningos ES darbo rinkos teikiamas galimybes, 2011 m. tikimasi nedarbo sumažėjimo  iki 11,5 proc.

Algos trauksis

Nors premjeras Andrius Kubilius įspėja šalies gyventojus ruoštis grįžti į 2006–2007 m. ir jau planuoja mažiausiai dešimtadaliu apkarpyti valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimus, FM prognozės ne tokios pesimistinės.

Ministerija numato, kad darbo užmokestis 2009–2011 m. mažės  atitinkamai apie 4,4 proc., 5 proc. ir 0,3 proc. Tačiau išlieka rizika, kad darbo užmokestis mažės dar sparčiau. Darbo užmokesčio augimo galima tikėtis tik 2012 m.

Tačiau FM guodžia, kad šiemet darbo užmokesčio mažėjimas leis stabilizuoti kainas: numatoma, kad metų pabaigoje infliacija sieks 1,2 proc. Griežtesnė monopolijų kontrolė, tarptautinės maisto kainų mažėjimo tendencijos, aštrėjanti globali konkurencija sukels kainų mažėjimą, todėl jau 2010 m. gali susidaryti 0,7 proc. siekianti vidutinė metinė defliacija. Kaino gali kristi ir 2011 m., o priimtinas infliacijos lygis, tikėtina, atsistatys 2012 m, kai ūkis vėl augs.