- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų nei per antrąjį, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Nors dalį manipuliuojant atliktų mokėjimų finansų ir kredito įstaigoms sėkmingai pavyksta sustabdyti, o pinigus – grąžinti, iš viso iš gyventojų šiemet jau išvilioti 8 mln. eurų – beveik dvigubai didesnė pinigų suma nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. eurų. Pastaruoju metu sukčiai gyventojus dažniausiai atakuoja suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis, pažymima LBA pranešime.
Trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 2,9 mln. eurų, tai yra 40 proc. daugiau lėšų nei per šių metų balandžio – birželio mėnesius. Dalį mokėjimo operacijų finansų ir kredito įstaigoms pavyko sustabdyti – gyventojams sugrąžinta apie 0,5 mln. eurų.
Iš viso per trečiąjį metų ketvirtį LBA priklausantys finansų ir kredito rinkos dalyviai fiksavo 1261 sukčiavimo atvejį elektroninėje erdvėje. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, sukčiavimo atvejų skaičius išaugo dvigubai.
„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja ir savo veiklą organizuoja lyg verslininkai – nusikaltėliai išbando skirtingas rinkas ir sukčiavimo metodus, siekdami į savo pinkles įvilioti kuo daugiau asmenų. Reikšmingai padažnėjusios sukčių atakos siejamos su tuo, kad gyventojai elektroninėje erdvėje praleidžia vis daugiau laiko. Šiuo metu būtina itin atidžiai vertinti informaciją, gaunamą nuotolinėmis ryšio priemonėmis“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja ir savo veiklą organizuoja lyg verslininkai – nusikaltėliai išbando skirtingas rinkas ir sukčiavimo metodus, siekdami į savo pinkles įvilioti kuo daugiau asmenų.
Kaip pastebi LBA, trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausiai išaugo apgaulingų pranešimų elektroniniu paštu ir telefonu skaičius. Suklastotais elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis per trečiąjį metų ketvirtį iš gyventojų išviliota 6 kartus daugiau lėšų nei balandžio – birželio mėnesiais. Skambučiais telefonu per tą patį laikotarpį išviliota dvigubai daugiau lėšų nei antrąjį metų ketvirtį – beveik 950 tūkst. eurų.
Vien suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis per liepos – rugsėjo mėnesį sukčiams iš gyventojų pavyko išvilioti beveik 0,5 mln. eurų. Dažniausiai tokio tipo atakose gyventojams siunčiami elektroniniai laiškai ar SMS žinutės, kurios atrodo panašios į banko ar kitų institucijų, siekiant gauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis arba patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus.
Pasak E. Čipkutės, tobulėjant finansinių nusikaltėlių metodams, gyventojai ir įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų raštingumui – svarbu mokėti atpažinti suklastotą elektroninį laišką, SMS žinutę, internetinę svetainę. Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms.
„Finansinių nusikaltimų augimo tendencija rodo, kad gyventojai ir įmonės vis dar nėra pakankamai atidūs. Kuo daugiau asmenų sukčiams pavyksta apgauti, tuo daugiau resursų nusikaltėliai skiria atakų organizavimui Lietuvoje. Vienintelis būdas nuo jų apsisaugoti – kritiškai vertinti informaciją ir niekam neatskleisti savo slaptažodžių, prisijungimo prie interneto banko informacijos, netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote“, – pabrėžė E. Čipkutė.
Dažniausiai sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į jūsų banko ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją. Šiuo metodu siekiama išgauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. LBA pataria atidžiai vertinti visą informaciją, gautą nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėti informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimą – jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite, sakoma LBA pranešime.
Sukčiai, prisistatantys banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų gyventojus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija.
Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė, sako specialistai.
Romantinės apgavystės – dažniausias būdas, sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų.
Sukčiai įsilaužia ir į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SEB įspėja: sukčiai jau siunčia melagingas labiau suasmenintas SMS žinutes
SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, atsiųsdami SMS žinutę, kurioje į gavėją kreipiasi tikru vardu ir/ arba pavarde. ...
-
Iki 2026 metų liepos turės būti modernizuoti visų daugiabučių šilumos punktai
Siekiant sumažinti sąskaitas už namų šildymą, iki 2026 metų liepos turės būti modernizuotos visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, pranešė Energetikos ministerija. ...
-
„Lifosa“ Seimo nariams pristatė veiklos atnaujinimo planą
Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“ trečiadienį lankėsi Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų narių grupė. ...
-
M. Dubnikovas: Lietuva patraukli užsienio darbuotojams, joje pragyvenimo lygis aukščiausias regione3
Migracijos departamentui paskelbus, kad per penkerius metus Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padvigubėjo, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad svečių šalių gyventojai į Lietuvą migruoja dėl darbo – siekdami uždirb...
-
Ž. Mauricas: norint padėti Ukrainai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad didesnis degalų vartojimas skatina ir didesnę naftos paklausą bei jos kainą. Taip, pasak jo, Rusija gauna didesnes pajamas iš naftos eksporto ir tą reikėtų stabdyti, norint sėkmingai kovoti prie&sca...
-
Baltijos estakadai – finansavimo perspektyvos6
Baltijos estakados statybos darbai vyksta sklandžiai, tačiau jų efektyvumui užtikrinti reikalingas finansavimas. Siekiant išsiaiškinti papildomų lėšų gavimo galimybes, antradienio popietę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas susi...
-
Iš Ukrainos į Lietuvą atvežta dar 1,3 tūkst. tonų kukurūzų
Į Lietuvą iš Ukrainos atvyko šeštas traukinys, kuriuo atgabenta 1,3 tūkst. tonų kukurūzų, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Krovinys pirmadienį iš Šeštokų išvežtas į Klai...
-
Sulaukta pasiūlymų dėl NT apmokestinimo: Seimą projektas turėtų pasiekti rudens sesijoje8
Praėjusio mėnesio pradžioje siūlymus dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakvietusi teikti Finansų ministerija skelbia, kad iki birželio 30 d. numatyto termino sulaukė maždaug trijų dešimčių pasiūlymų dėl NT apmokestinimo modelio tobulinimo...
-
K. Budrys: iš EK patikslinimo dėl Kaliningrado tranzito Lietuva tikisi aiškaus sprendimo
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad iš šią savaitę laukiamo Europos Komisijos (EK) išaiškinimo dėl situacijos su tranzitu į Kaliningradą tikimasi, jog bus tiksliai atsakyta į klausimus, kokioms pr...
-
Įsibėgėja kainų augimas: birželį brango pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis3
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse birželį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. ...