Oro uostuose tęsiasi chaosas, o specialistai sako: nesinervinkite ir žiūrėkite filosofiškai

Saulė Vilniaus oro uoste ne viena – seneliai anūkę lydi į Šiaurės šalis pas ten dirbančius tėvus. Džiaugiasi, kad bent skrydis nevėluoja ir nėra atšauktas.

„Būdavo kartais, kad vėluoja dieną ir tiesiog atšaukia skrydį, tada reikia į kitą“, – sakė Saulė.

Ji prisimena, kad dėl šios vasaros chaoso aviacijoje žlugo ne vienas sumanymas. Reikėjo koreguoti šeimos darbo ir atostogų planus.

Ekspertai tvirtina, kad Baltijos šalyse ramu, bet keleiviai baiminasi ir viena po kitos traukia istorijas.

„Jie atšaukė mūsų tiesioginį skrydį iš Latvijos į Jungtinę Karalystę. Šiandien vietoje to pasiūlė kitą alternatyvą – skristi per Lietuvą, taigi mes praleidome keturias valandas vien keliaudami iš Rygos į Vilnių“, – guodėsi moteris.

„Visada jų būna, bet, kad taip masiškai... mergina dėl to labai stresuoja, bet aš sakau, kad viskas bus gerai“, – optimizmo nestokojo oro uoste kalbintas vyras.

Vokietijos skrydžių milžinė „Lufthansa“, kuri per mėnesį atlieka per 100 tūkst. skrydžių, dėl darbuotojų streiko atšaukė tūkstantį kelionių. Tačiau vien tai sujaukė planus daugiau nei 130 tūkst. keliautojų.

Atidedamas ir kas penktas „Ryanair“ skrydis. SAS po daugiau nei dvi savaites trukusių derybų nutraukė darbuotojų protestus, tačiau jie bendrovei kainavo 150 mln. eurų ir paveikė beveik pusę mlrd. keleivių.

„Tai susiklostė dėl kelių priežasčių ir, žinoma, tai lėmė pandemija, karo situacija ir brangstant aviaciniam kurui sutrikusi tiekimo grandinė“, – komentavo vienos bendrovės atstovė Rasa Levickaitė.

Tas taškas kažkada turėjo ateiti ir jis atėjo kaip tyčia šią vasarą.

Trūksta ne tik darbuotojų, bet ir orlaivių. Nėra kuo pakeisti susidėvėjusių detalių.

„Tas taškas kažkada turėjo ateiti ir jis atėjo kaip tyčia šią vasarą“, – sakė R. Levickaitė.

Per Žolines iškeliavę tautiečiai, tikėdamiesi grįžti laiku po ilgojo savaitgalio, galėjo sulaukti staigmenų ir darbus tęsti ne darbovietėje, o oro uosto laukimo salėje.

„Patarimas – žiūrėti filosofiškai ir tiesiog nesinervinti, įsidėti papildomą sumuštinį, knygą, žaislų vaikams ir, jeigu teks palaukti porą valandų ilgiau, reikia palaukti. Mes negalime tikėtis, kad nervinsimės, ant kažko šauksime ir ta orlaivį staigiai mums privarys ir išskraidins“, – šypsojosi R. Levickaitė.

Įvykus nesklandumams sudėtinga rasti ir kitų variantų, kaip sugrįžti atgal.

„Vietų skrydžiuose nebėra, bet taip pat nėra ir galimybių skristi su persėdimais. Skrendant su persėdimais visada didėja rizika – ir bagažo dingimo, ir skrydžio atšaukimo, ir jungties subyrėjimo“, – aiškino R. Levickaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos oro uostų atstovai neslepia – įstrigti įmanoma ir mūsų šalyje.

„Pastarojo laikotarpio rizika rodo, kad Lietuvos oro uostose atšauktų ir stipriai vėluojančių skrydžių, skaičiuojant nuo viso skrydžių srauto, yra tik apie 1–2 proc.“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Net ir keli procentai yra daugiau nei porą dešimčių skrydžių, tad dabar pluša ne tik aviacijos darbuotojai, bet ir skundus nagrinėjantys teisininkai.

„Labai padaugėjo skundų dėl oro keleivių teisių. Maždaug ketvirtadalis mūsų centre gaunamų skundų yra dėl oro keleivių teisių – atšaukti, atidėti skrydžiai, dingę, sugadinti bagažai“, – vardijo Europos vartotojų centro teisininkė Rasa Tiaškevičienė.

Jei skrydis vėluoja daugiau nei tris valandas ar yra neplanuotai atšaukiamas, pagal ES reglamentą keliautojams priklauso kompensacija, kuria pasirūpinti privalo oro linijos. Jos gali siekti nuo 250 iki 600 eurų.

„Dauguma bylų dėl pinigų grąžinimų už atšauktus skrydžius yra vartotojų naudai ir anksčiau ar vėliau vartotojai tikrai atgauna pinigus. Dėl kompensacijų yra sudėtingesnė problema, kadangi tam tikrais atvejais oro vežėjai iškart motyvuoja ypatingosiomis aplinkybėmis“, – teigė R. Tiaškevičienė.

Patirtų nuostolių kompanijos nekompensuoja ne tik dėl blogų oro sąlygų, erdvės apribojimų, bet ir streikų. 

ES pirmininkaujanti Čekija užkulisiuose užsiminė, kad ragins peržiūrėti kompensacijų taisykles, nes, anot kai kurių oro linijų, jos pernelyg dosnios keleiviams.

Ekspertai skaičiuoja, kad chaosas pasibaigs šį rudenį, bet oro bendrovių vadovai atkerta, kad tokią situaciją turėsime ir kitais metais.

Paskutinį vasaros mėnesį streikus planuoja tęsti Portugalijos oro uostų darbuotojai. Kai kurias dienas protestai vyks Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.