- Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Švediją ir Didžiąją Britaniją, pasirašė susitarimą, kuriuo įkuriama bankų sąjunga. Pasak finansų ministro, bankų klientai nuo šiol galės jaustis saugiau, o bankininkai tikina, kad susitarimas leis pajusti ir naudą – bendrijos narėse visi galės atsiskaitinėti pigiau.
Vos prieš mėnesį visos Europos bankų priežiūros reformą palaimino Europos parlamentas, o dabar susitarimą dėl pertvarkos pinigų fondo ir valstybių įnašų, pasirašė vyriausybių atstovai. Nuo lapkričio Europos centrinis bankas perims į savo rankas didžiausių euro zonos bankų priežiūrą. Jam tiesiogiai teks prižiūrėti 128 didžiausius euro zonos bankus, tarp jų ir Lietuvoje veikiančius „Swedbank“, SEB ir DNB bei kitus. Lietuvos bankas tik padės vykdyti priežiūrą.
„Bet kokiu atveju Baltijos šalyse visa priežiūra paremta bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, todėl šioje vietoje niekas nesikeis, tik tiek, kad prie stalo atsisės dar ir ECB žmonės“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Europos centrinis bankas bus atsakingas už bankų veiklos leidimų suteikimą, atitiktį kapitalo, likvidumo reikalavimus. Likusius euro zonos bankus prižiūrės centriniai nacionaliniai bankai.
„Valstybės pačios jokių pinigų į tą bankų sąjungą nededa, bankų sąjunga kuriama ir tas bankų pertvarkos fondas, dėl kurio sutartis pasirašoma šiandien, kuriamas tam, kad bankų sektorius, bankų industrija pati suneštų pinigus, kuriuos būtų galima naudoti vėliau sprendžiant bankų problemas“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Iš viso bus sukurtos 7 priežiūros institucijos ir 2 fondai – bankų gelbėjimo ir draudimo, į kuriuos Europos bankai mokės įmokas. Vėliau įnašai, prireikus, bus naudojami kompensuoti nuostolius indėlininkams. Pasak bankininkų, bankai taps saugesni ir stabilesni, o dėl konkurencijos esą turėtų pigti paslaugos.
„Bet koks pavedimas bus vietinis, ne Lietuvoje, o ES ir kaina turės būti ta pati, ji neturės skirtis darant pervedimą iš Vilniaus į Kauną ar iš Vilniaus į Lisaboną“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Numatoma, kad iki 2025 metų iš bankų į fondą bus surinkta 55 mlrd. eurų. Lietuva, kitąmet įsivedusi eurą, savaime taptų ES bankų sąjungos dalimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...