Jeigu ES narės ir toliau taip išlaidaus, jau po kelerių metų jos gali atsidurti ant bankroto slenksčio. Ataskaitą. kurioje pateikiamos tokios prognozės, parengė Europos Komisija (EK) ir šiandien Briuselyje ketina ją pristatyti bendrijos narių finansų ministrams.

EK skaičiavimu, ES narių skola 2014 m. gali viršyti 100 proc. viso jų sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP), jeigu šalių vyriausybės nesiims griežtesnių priemonių savo biudžetų deficitui suvaldyti. Į keblią padėti ES narių viešieji finansai pateko dėl per pastaruosius metus taikytų verslo skatinimo priemonių, turėjusių padėti įveikti ekonomikos recesiją.

Dar 2007 m. ES viešojo sektoriaus skola siekė 66 proc. viso Sąjungoje sukuriamo BVP. Beje, net ir šis rodiklis jau viršijo 60 proc. ribą, taikomą priimant naujas nares į euro zoną. Tačiau naujausios prognozės rodo, kad ES skola kitąmet išaugs iki 84 proc. BVP, o 2011-aisiais pasieks iki 88,2 proc. viso bendrijos BVP.

EK pabrėžė, kad norint pasiekti prieš krizę buvusį ekonomikos lygį ir atidėliojant viešųjų išlaidų mažinimą, ES skola jau 2014-aisiais viršys 100 proc. BVP. Todėl komisijos atstovai ES narėms yra rekomendavę nuo 2011 m. viešąsias išlaidas mažinti po 2 proc. BVP kasmet.

Tarp rizikingiausių ES skolininkių yra Graikija, Airija, Latvija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė. Šios valstybės dėl pastaraisiais metais prisiimtų didelių socialinių įsipareigojimų ir laisvos viešųjų išlaidų politikos ateityje gali turėti bėdų dėl mokumo. Itin daug nerimo komisijai kelia padėtis Graikijoje, kurios skola 2011-aisiais gali pasiekti 135,4 proc. šalies BVP. Tai būtų rekordinis skolos dydis visoje ES nuo tada, kai 1999 m. buvo įvestas euras.

Lietuva tarp rizikingiausių ES skolininkių nepatenka. Finansų ministerijos duomenimis, šalies viešojo sektoriaus skola iki metų pabaigos sudarys apie 26 proc. BVP, manoma, kad kitąmet skola padidės iki 29 proc. BVP.