- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krentant didmeninėms elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai raginami kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji taip pat siūlo gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę.
Be to, I. Žilienė pranešė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.
„Ministerija ragina nepriklausomus tiekėjus kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, nes vis dėlto nemaža dalis klientų yra užfiksavę kainas pačiu aukščiausiu kainų periodu“, – LRT radijui pirmadienį sakė I. Žilienė.
„Taip pat mes tikimės, kad gyventojai irgi pasižiūrės savo sutartis, kokios yra sutarčių nutraukimo galimybės. Bet kokiu atveju esant konkurencijai galima keisti nepriklausomą tiekėją. Jeigu tie tarifai yra nepalankūs, nutraukimo mokesčiai nėra dideli arba jų išvis nėra, kodėl gi nepasinaudojus konkurencijos galimybėmis“, – pridūrė ji.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, „Ignitis“ fiksuotų planų kainas vidutiniškai sumažino 11 centų už kilovatvalandę (24 proc.), „Enefit“ – 6 centais (15 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 3 centais (7,5 proc.).
Tie variantai bus peržiūrimi ir kompensacinis mechanizmas bus peržiūrimas, minimali riba taip pat.
Sausio 17 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 34,91 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,96 cento, o „Ignitis“ (24 mėnesių) – 34,2 cento.
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna teigė, jog elektros kainų mažėjimas pastaruoju metu yra laikinas.
„Reikia visiems suprasti ir įsisąmoninti, kad esame labai jautrioje kainos zonoje. Kadangi Lietuva vis dar pasigamina vos 30 proc. elektros energijos, visa dalis – 70 proc. – yra tiekiama iš kitų rinkų. Reiškia, mes esame visiškai priklausomi nuo to, kas vyksta aplink mus“, – LRT radijui sakė V. Koryzna.
„Nors dabar sausis buvo ypatingai palankus dėl oro sąlygų, mažai išnaudotų dujų, pakankamų hidro resursų, dėl pakankamo vėjo kiekio turėjome tikrai idealias sąlygas. (...) Tačiau paskutinėmis dienomis atšalus orams vėl matome kainų kilimą atgal į viršų, tai tas momentinis pagerėjimas, ko gero, buvo laikinas“, – teigė „Enefit“ vadovas.
Elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstene, padidėjo iki 117,99 euro už megavatvalandę (MWh). Pirmąją šių metų savaitę ji siekė 106,06 euro, antrą sumažėjo iki 82,83 euro. Tuo metu vidutinė gruodžio elektros kaina biržoje Lietuvoje buvo 264,28 euro.
Elektros tiekėjo „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas teigė, jog klientams, perkantiems elektrą brangiau nei po 49 centų už kilovatvalandę (kWh), sausį taikys vienkartinę nuolaidą – apie tai įmonė pranešė pirmadienį.
„Kalbame apie tuos klientus, kurie moka ypatingai dideles kainas, o tokių klientų tikrai buvo visoje rinkoje. Kalbame apie tuos klientus, kurie turi daugiau nei 49 centų fiksuotą kainą. (...) Pritaikysime vienkartinę nuolaidą už sausio mėnesį, kuri yra niekuo neįpareigotina, negrąžintina“, – LRT radijui sakė A. Kavaliauskas.
Pasak jo, tokia nuolaida leis sutaupyti kompensacijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas.
„Jeigu vartotojas dabar moka 49, 50 ar 55 centus, jis vis tiek mokės 28 centus po kompensacijos, bet suteikus tas nuolaidas iš valstybės biudžeto kompensacijų reikės gerokai mažiau“, – teigė A. Kavaliauskas.
Energetikos viceministrė I. Žilienė teigė, jog šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.
„Iš tiesų yra keletas variantų. Bet kokiu atveju vienas iš variantų yra užtikrinti bazinį vartojimą, kad vartotojai galėtų susimokėti už bazinį elektros vartojimą, pavyzdžiui, 100 ar 150 kilovatvalandžių, bet tai yra tik vienas iš variantų. Tie variantai bus peržiūrimi ir kompensacinis mechanizmas bus peržiūrimas, minimali riba taip pat“, – teigė I. Žilienė.
„Šiam pusmečiui tikrai nėra numatyta peržiūrėjimo, o antram pusmečiui jis tikrai bus keičiamas“, – LRT radijui sakė viceministrė.
Visuomeninė elektros kaina, taikoma trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, nuo sausio padidėjo daugiau nei du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas padidėjo 17 proc. iki 28 centų (su PVM). Kompensacija taikoma ir vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją.
2023 metų biudžete visiems metams gyventojų kompensacijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų, tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės apie 714 mln. eurų. Dar 234 mln. eurų numatyta kompensacijoms už elektrą verslui, tačiau šiam tikslui Vyriausybė skyrė mažiau – 174 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos inicijuotiems Ukrainos atstatymo projektams Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių
Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). ...
-
Apklausa: gyventojai pensijai norėtų papildomai sukaupti vidutiniškai 136 tūkst. eurų2
Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
NKSC direktorius: per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų nei tuo pačiu metu pernai – beveik 600, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas. ...
-
NKSC direktorius: šią savaitę prasidėjusios DDoS atakos tebesitęsia
Šią savaitę prasidėjusios paskirstytos paslaugos trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos tebesitęsia, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius. ...
-
Seimui pateiktos pataisos dėl algų savivaldos politikams4
Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas. ...
-
Kas dar be pinigų motyvuoja darbuotojus?4
Ne pinigai, o galimybė įgyvendinti savo sumanymus – štai kas renkantis darbo vietą motyvuoja labai gerus specialistus. Tendenciją, kad geras atlyginimas vis dažniau yra ne pats svarbiausias kriterijus, pastebi ir įsidarbinimo specialist...
-
Konkurencijos taryba: išimtys dėl savivaldybių NT valdymo gali prieštarauti Konstitucijai2
Seime svarstomos pataisos, kurios tam tikrais atvejais leistų savivaldybėms neskelbti privačių operatorių atrankos jose esantiems nekilnojamojo turto objektams, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Konkurencijos taryba. ...
-
VERT vadovas: tikėtina, kad vandens tiekimas vėl brangs6
Visos šalies vandens tiekimo įmonės 2022-aisiais patyrė 32,1 mln. eurų nuostolių, todėl norėdamos juos padengti šiemet dar kartą didins paslaugų kainas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas. ...
-
Viceministras: pataisos dėl spartesnio sinchronizavimo būtų ženklas Latvijai ir Estijai1
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad Seimo pritarimas įstatymo pataisos, numatančios spartesnį Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai. ...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui plėsti socialinių paslaugų prieinamumą1
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymo projektams, kuriais siekiama plėsti socialinių paslaugų prieinamumą. ...