- Jurgita Čeponytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto kainos Lietuvoje yra ne didesnės, o netgi mažesnės negu kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tvirtina „Danske bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas. Jo teigimu, nors visame pasaulyje maisto produktų kainos mažėja, Lietuvoje tai nejaučiama dėl kitų priežasčių, o žmonės klaidingą įspūdį dažnai susidaro vertindami vos kelis produktus.
„Reikia pastebėti, kad kainos dažniausiai konverguoja dėl to, jog maisto produktais lengva prekiauti, lengva pervežti iš vienos valstybės į kitą, ypač ES, kur atstumai gana nedideli. Jei prekės yra lengvai pervežamos, natūralu, kad tokioje ekonominėje erdvėje, kaip ES, kur nėra apribojimų prekybai, muitų, kainos susilygina“, – sako R. Grajauskas ir prideda, kad tai susiję ne tik su maistu, bet ir kitomis prekėmis, kurias lengva gabenti.
Kainos euro zonoje mažėjo pirmą kartą nuo 2009 m.
Bendras maisto kainų indeksas pasaulyje per trejus metus smuko penktadaliu. Didžiausią įtaką tam turėjo tai, kad praėjusiais metais grūdų derlius buvo rekordinis. Be to, smarkiai pigo cukrus ir pienas. Šie produktai sudaro didelę dalį kasdienio vartojimo prekių. Maisto kainų mažėjimui įtakos padarė ir labiausiai per penkerius metus atpigusi nafta, o euro zonoje prasidėjo defliacijos procesai.
Ekspertai sako, kad ateinančiais mėnesiais maistas gali dar labiau atpigti, nes mažėjančios degalų kainos pradės atsispindėti ir galutinėje maisto produktų kainoje. Be to, pasaulyje šiuo metu pieno, sviesto ir sūrio, skirto eksportui, gaminama daugiau, nei reikia. Jo poreikis sumažėjo po to, kai Kinija pradėjo mažiau importuoti, o Rusija neįsileidžia dalies šių produktų iš Vakarų. Praėjusį mėnesį pasibaigusi sausra Brazilijos cukranendrių plantacijose atpigino cukrų beveik dešimtadaliu.
Ekspertai sako, kad ne visi vartotojai parduotuvėse gali pamatyti mažesnes kainas. Pasak jų, jei šalies valiuta silpnėja dolerio atžvilgiu, importuoti, pavyzdžiui, grūdus, kainuoja brangiau. Šiuo metu euras yra rekordiškai pigus dolerio atžvilgiu, todėl euro zonoje maisto kainos praėjusį mėnesį kilo 0,5 proc. Vis dėlto bendras kainų lygis dėl pingančios naftos bei kitų energijos išteklių euro zonoje mažėjo pirmą kartą po 2009 m.
Kainos auga dėl spartesnio vartojimo
„Danske bank“ analitikas Baltijos šalims R. Grajauskas tvirtina, kad maisto ir kitų prekių kainas labiausiai lemia paklausos ir pasiūlos faktoriai. Anot jo, per paskutinius metus pasaulyje pasiūla nuolat didėjo, o kai kurių šalių paklausa, atvirkščiai – mažėjo.
„Žinome, kad pasauliniu mastu ekonomika auga, tačiau labai nežymiai. Kinijos ekonomikos augimas gerokai sulėtėjęs, Vakarų pasaulyje, euro zonoje, augimas lėtas. Visi šie faktoriai iš karto atsispindi ir maisto kainose“, – sako R. Grajauskas.
Jis pritaria, kad ne visose šalyse produktų pigimą galima matyti, bet tam įtakos turi ir kiti veiksniai. Be to, net ir tose šalyse, kur maisto kainos augo, jų kilimas, pasak eksperto, tesiekia 1 proc. ar net mažiau.
„Infliacijos tempas Baltijos šalyse yra aukštesnis. Vartojimas auga greičiau nei kaimyninėse šalyse. Spartesnis vartojimas lemia, kad kainos auga greičiau nei tose šalyse, kuriose vartojimas auga lėčiau“, – aiškina LRT Radijo pašnekovas.
R. Grajauskas: pirkėjai susidaro klaidingą įspūdį
R. Grajausko teigimu, žmonėms gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad visos prekės Lietuvoje pabrango. Anot jo, dažnai apie pabrangimą žmonės sprendžia pagal vos kelis produktus, kurių kainos pakilo, bet neatsižvelgia į nekintančias ar net mažėjančias kainas.
Jis pateikia pavyzdį, kad praėjusiais metais išaugo kai kurių citrusinių vaisių, pavyzdžiui, citrinų, kainos. Taip nutiko dėl sumažėjusios pasiūlos, kurią lėmė sausros šalyse, auginančiose citrinas. „Tokių produktų buvo labai nedaug ir bendra tendencija, kaip minėjau, nebuvo kainų kilimas“, – akcentuoja R. Grajauskas.
R. Grajauskas taip pat pabrėžia, kad maistas kitose ES šalyse nėra pigesnis. Esą iš esmės visose Vakarų Europos šalyse maistas yra netgi truputį brangesnis negu Lietuvoje. Pasak pašnekovo, dėl atvirų sienų ES valstybėse ir kitų ekonominių aspektų kainos susilygina ir visose valstybėse tampa panašios.
„Reikia pastebėti, kad kainos dažniausiai konverguoja dėl to, jog maisto produktais lengva prekiauti, lengva pervežti iš vienos valstybės į kitą, ypač ES, kur atstumai gana nedideli. Jei prekės yra lengvai pervežamos, natūralu, kad tokioje ekonominėje erdvėje, kaip ES, kur nėra apribojimų prekybai, muitų, kainos susilygina“, – sako R. Grajauskas ir prideda, kad tai susiję ne tik su maistu, bet ir kitomis prekėmis, kurias lengva gabenti.
Eksperto teigimu, jei naftos kaina dar labiau kris, tai atsispindės ir kitų produktų kategorijų kainose. Be to, „Danske bank“ prognozuoja, kad 2015 m. pirmąją pusmetį ar net tris ketvirčius euro zonoje įsivyraus defliacinės tendencijos, tai, pasak R. Grajausko, paveiks infliacijos tempą Baltijos šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...