- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors sausis yra niūrus mėnuo apskritai, nenusiminkite, ekonominės šių metų prognozės nėra tokios beviltiškos. Štai Europos centrinis bankas – tas pats, kuris kelis kartus pakėlė palūkanas jūsų paskoloms – sako, kad eurozonoje atlyginimai vysis infliaciją. Kaip čia taip, LNK žurnalistas teiravosi „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio.
– Pasak ekonomistų, Europos ekonomiką smaugs infliacija, energetikos krizė. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad trečdalis pasaulio bus recesijoje, tai kaip suprasti pasakymą „vysis infliaciją“ ?
– Vysis, bent kol kas dar nepasivijo. Pastaraisiais mėnesiais metinė infliacija eurozonoje buvo apie 9–10 proc., atlyginimų augimas siekė apie 4 proc. Ir prognozuojama, kad šiemet eurozonoje atlyginimų augimas paspartės iki 5,5 proc. Eurozonai tai yra didžiulis augimas, bet, aišku, jis nepasiveja tų kainų augimo, kuris buvo praeitais metais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Faktas tas, kad už tuos didesnius atlyginimus bus galima nupirkti daug mažiau nei, tarkim, prieš pandemiją? Infliacija taip pat išliks problema šiais metais?
– Turbūt esminis 2022-aisiais įvykęs lūžis – tas kainų šuolis, kuris eurozonoje buvo apie 10 proc., Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – apie 20 proc. Jo niekaip nekompensavo padidėję atlyginimai ir buvo toks vienkartinis perkamosios galios sumažėjimas. Daugelis europiečių keliais žingsniais keletą metų atgal pajudėjo pagal tai, kiek jie gali nusipirkti prekių ir paslaugų. Žiūrint į šiuos metus, infliacija nebebus tokia problema, kainos augs gerokai lėčiau. Bet net ir paspartėsiantis atlyginimų augimas nebus pakankamas tam, kad būtų atkurta perkamoji galia. Turbūt reikės dvejų ar trejų metų, kol europiečių perkamoji galia sugrįš į tą lygį, kokiame buvo prieš porą metų.
– Kaip tie atlyginimai augs, nes vieniems kasmet padidėja atlyginimai 5–6 proc., bet yra žmonių, kurių atlyginimai nekilo dar nuo praeitos finansinės krizės.
– Tie, kurie sako, kad atlyginimai nedidėja dešimt metų, atvirai sakant, meluoja, nes nebėra tokių atlyginimų nuo praėjusios finansinės krizės. Ir minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ir vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėjo daugiau nei dvigubai. Tokių, kurie gauna tiek pat nebeliko. Taip, yra 10–20 proc. darbuotojų, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių atlyginimai yra įšaldyti. Bet tai yra mažoji dalis dirbančiųjų. Ir tai, ką mes matėme praėjusiais metais, VDU Lietuvoje padidėjo 12 proc., MMA – 15 proc. Šiemet nuo sausio 1 d. irgi 15 proc. didėja MMA. Tai palies daugelį darbuotojų, kurie uždirba ir šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą. Tai net esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms, mažėjant paklausai vidaus ir eksporto rinkose, mažai įmonių išdrįs nekelti atlyginimų, nes darbuotojų trūksta. Nedarbo lygis yra žemiausiame lygyje per pastaruosius penkiolika metų. Taigi darbuotojų, ypač kvalifikuotų, trūkumas daug kur išlieka problema. Tiesa, kai kuriuose sektoriuose jų skaičius gali sumažėti, bet atlyginimų įšaldymas socialiai ir ekonomiškai būtų labai neatsakingas žingsnis.
Turbūt reikės dvejų ar trejų metų, kol europiečių perkamoji galia sugrįš į tą lygį, kokiame buvo prieš porą metų.
– Minimalios algos augimas yra tarsi spąstai – kuo daugiau žmonių turės daugiau pinigų, tuo infliacija bus labai didelė?
– Iš tiesų, ypač Baltijos valstybės yra įstrigusios tokioje nepavydėtinoje padėtyje. Viena vertus, kainos padidėjo 20 proc. ir visos vyriausybės jaučia pareigą kompensuoti bent iš dalies gyventojams tos perkamosios galios praradimus pakeliant MMA, neapmokestinamųjų pajamų dydį. Bet tuo pačiu mes puikiai suprantame, kad jeigu darbo sąnaudos didėja 10 – 20 proc., greta to, kad pabrango ir energijos ištekliai bei kitos žaliavos, tai tokioje aplinkoje didelė dalis tų padidėjusių darbo sąnaudų atsiduria galutinėse kainose. Tai yra viena iš pagrindinių rizikų, kurias mato Europos centrinis bankas. Ir tai yra priežastis, dėl ko taip agresyviai kelia palūkanų normas. Kad ir kaip makabriškai skambėtų, nori pristabdyti atlyginimų augimą, galbūt net sukelti recesiją tam, kad ta infliacija, kurią matėme 2022-aisiais, ir liktų praėjusiuose metuose bei netaptų nauja realybe.
– Pakalbėkime, kas dar vyks ateinančiais metais. Akivaizdu, Kinija atsidarė ir suaktyvės jos ekonomika. Kaip tai gali paveikti Lietuvą, Baltijos šalis?
– Įvairūs kanalai yra, per kuriuos galime pajusti poveikį Europoje. Viena vertus, lyg ir nebestabdomos gamyklos, atsikemšantys uostai, galėtų leisti visiškai atsigauti tiekimo grandinei. Kita vertu, čia aš neturėčiau per daug lūkesčių, nes sergamumas labai aukštas, atsidaro valstybė su daugiausiai gyventojų pasaulyje, su nuliniu imunitetu, todėl mes ir matome mirčių šuolį, sergamumo šuolį. Tas Kinijos išėjimas iš nulinės COVID-19 politikos nebus labai lengvas.
Reikia turėti omenyje, kad greta COVID-19 politikos, Kinijos ekonomiką ir gyventojų lūkesčius labai slopina ir nekilnojamojo turto (NT) krizė. NT kainos mažėja jau pusantrų metų. Statybų sektorius yra labai sudėtingoje situacijoje. NT vystytojai irgi yra įšaldę daugelį projektų. Taigi prie tokios aplinkos sunku tikėtis, kad bus didelis žaliavų kainų šuolis, kas irgi galbūt mus paveiktų neigiamai. Trečia, kitas iš tokių galimų neigiamų kanalų – didesnis energijos sunaudojimas (naftos produktų, dujų). Tai padidintų Europos perkamų suskystintų gamtinių dujų kainas. Bet kol kas tokio scenarijaus labai nebijočiau, nes dėl NT krizės, sunkaus atsidarymo po nulinės COVID-19 politikos mes bent artimiausią pusmetį Kinijos ekonomikos suklestėjimo nematysime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą7
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...