- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas 2018 m. pabaigoje paskelbė, kad per metus būsto paskolų palūkanos išaugo 0,25 proc. punkto. Pasak ekspertų, tai neturėtų stabdyti nekilnojamojo turto (NT) rinkos, tačiau atėjus gilesnei krizei būstą pirkti būtų labai nepalanku.
„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė Eltai teigė, kad tiek privatus sektorius, tiek ir valdžia euro zonos valstybėse priprato prie patogios nulinių palūkanų aplinkos, ir bus tikrai nelengva prisitaikyti prie naujų kylančių palūkanų.
„Natūralu, kad tai mažins apetitą kreditui. Vertinant Lietuvos ūkio ir tuo pačiu NT sektoriaus tendencijas, akivaizdu, kad verslo ciklo zenitas jau pasiektas, šiemet tikimės vangesnio vystymosi“, - Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak analitikės, viena iš palūkanų normų kreivių atsiplėšimo nuo rekordinių žemumų yra besikeičianti kertinio euro zonos pinigų politikos stratego - Europos Centrinio banko (ECB) - komunikacija ir jos formuojami lūkesčiai rinkose.
„ECB pernai užbaigė neregėto masto kiekybinio skatinimo programą. Tai rinkoms siunčia žinutę, kad pinigų politika griežtėja ir kitas ECB žingsnis bus palūkanų normų didinimas. Tokie lūkesčiai veikia rinkų elgseną, finansų rinkų dalyviai juos įskaičiuoja jau dabar“, - teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis mano, kad nors, remiantis Lietuvos banko statistika, 2017 m. spalį vidutinė metinė būsto palūkanų norma siekė 1,99 proc., o po metų - 2,24 proc., tai neturėtų stabdyti būsto rinkos.
Kokio dydžio palūkanos būtų rimtas būsto rinkos stabdis - atsakyti labai sunku.
„Kokio dydžio palūkanos būtų rimtas būsto rinkos stabdis - atsakyti labai sunku. Matyt, tokios, kurios viršytų 3 proc. Tad dabartinių palūkanų (...) nebūtų galima kaltinti darant įtaką būsto perkamumo rodikliams. Auganti šalies ekonomika, kylantys gyventojų atlyginimai, optimistinės gyventojų nuotaikos - tai esminiai veiksniai, kurie kartu su žemomis palūkanomis pastaraisiais metais stimuliavo ir augino šalies didmiesčių būsto rinką. Šie veiksniai niekur nedings bei darys teigiamą įtaką šalies NT rinkai ir šiais metais“, - prognozavo S. Vagonis.
Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė mano, kad į šių metų atlyginimų augimo rodiklius reikėtų žiūrėti atsargiai ir nebepasitikėti iliuzija, kad tai tęsis be galo.
„Šis augimas nėra natūraliai sąlygotas rinkos, jį nemaža dalimi lems pernykštė mokesčių reforma ir valdžios sprendimai didinti atlyginimus viešajame sektoriuje bei kelti MMA. Išorinė makroekonominė aplinka Lietuvos vystymuisi šiemet mažiau palanki, neapibrėžtumo daugėja, tad būtina finansiškai ruoštis ne tokiems geriems laikams, kurie anksčiau ar vėliau vis tiek ateis“, - Eltai sakė analitikė.
Pasak S. Vagonio, vienintelis dalykas, kuris galėtų išbalansuoti būsto rinką - jei šiais metais pasaulį supurtytų kokia nors rimtesnė krizė, kuri turėtų ženklesnės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai.
„Nėra kitų rimtesnių priežasčių, kodėl įsibėgėjusi rinka turėtų stoti ar gręžtis atgal. Tik blogiausia yra tai, kad apie pasaulines krizes kasmet yra kalbama, prognozuojama, perspėjama, tačiau jos arba vis neateina, arba ateina netikėtai, nelauktai ir smogia skausmingai.
Tai šiek tiek primena pasakėčią apie piemenį, kuris gąsdindavo kaimo žmones vilku, tačiau kai vilkas iš tiesų pasirodė, žmonės jau į piemens pagalbos šauksmą nesureagavo. Panašiai ir su krizėmis. Neišsipildžiusios krizių prognozės šiek tiek užliūliuoja žmones“, - Eltai teigė S. Vagonis.
Ekspertas mano, kad geriausia būstą pirkti tada, kai jo tikrai reikia ir randamas poreikius atitinkantis būstas. Jo nuomone, pirkti jį vien iš noro „pagauti“ kuo patrauklesnę kainą arba atvirkščiai - nepirkti sau labai tinkamo būsto, nes norisi palaukti, kol nukris kainos, - nėra teisingas sprendimas, nes retas NT ekspertas gali nuspėti kainų svyravimus.
„Jei rinka daugiau ar mažiau stabili - vargu ar reikia bandyti išlošti 3 ar 7 proc. turto kainos perkant sau ne itin patinkantį būstą. Vis tiek dažniausiai tokia investicija daroma ilgam, o jame teks ilgai gyventi - ir išgyventi galbūt ne vieną ekonominį ciklą. Geriau gyventi būste, kuriame iš tiesų miela ir jauku gyventi.
Dabartinis metas pirkti būstą - tinkamas. Kaip ir tinkamas metas buvo ir 2 ar 5 metus atgal. Nelabai tinkamas būtų tik tuo atveju, jei matytumėte, kad šalį apėmė arba tuoj apims rimta krizė“, - pridūrė S. Vagonis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui4
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...