Ekonomistė: po nuosmukio kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl augs

„Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti. Ateinančiais metais infliacija grįš į įprastas vėžes, nedarbas ūgtels nežymiai ir nors atlyginimų augimas lėtės, gyventojų perkamoji galia atsities“, – antradienį Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė įmonės „INVL Asset Management“ analitikė.

INVL prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet turėtų augti 1,8 proc.

Pavasarį INVL prognozavo, kad šiemet BVP smuks 2,5 proc., o 2024 metais augs 2,7 proc.

Anot I. Genytės-Pikčienės, dėl karo Ukrainoje Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet vystysis lėčiau nei potencialiai galėtų, o stipriausią lėtėjimą pajus eksportuojantys sektoriai, ypač apdirbamoji gamyba.

Vis dėl to, jos teigimu, pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams, o neigiamos tendencijos paveikė tik kai kuriuos sektorius ir neįgauna platesnio masto.

„Kažkokių rimtų sukrėtimų, kurie paliestų platų spektrą tiek ekonominių veiklų, tiek ir nusiristų iki gyventojų, matyt, tokių sukrėtimų mums pavyks išvengti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Europos Sąjungos šalių kontekste lietuviai iš tiesų išsiskiria palankiais, teigiamais vartotojų pasitikėjimo rodikliais ir tai gera žinia, tai leidžia tikėtis sėkmingesnės ekonomikai jų elgsenos“, – pridūrė ekonomistė.

INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 9 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Pavasarį ekonomistė prognozavo, kad šie rodikliai sieks atitinkamai 9 proc. ir 2 proc.

Tuo metu vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis, pasak  I. Genytės-Pikčienės, šiemet augs 12 proc., o kitąmet – 7 proc. Pavasarį ji skaičiavo atitinkamai 11 proc. ir 8 proc. augimą.

Kažkokių rimtų sukrėtimų, kurie paliestų platų spektrą tiek ekonominių veiklų, tiek ir nusiristų iki gyventojų, matyt, tokių sukrėtimų mums pavyks išvengti.

 

Anot ekonomistės, atlyginimų augimą ir kitąmet skatins Vyriausybės sprendimai 10 proc. kelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį ir  20 proc. padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį bei didinti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams.

„Šie su kitų metu biudžetu tvirtinami sprendimai net ir sunkesniais laikais neleis darbo užmokesčio augimui išsikvėpti ir padės atkurti dėl infliacijos šoko nukentėjusią gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto, dėl vangesnės paklausos ir atsitraukiant infliacinių pajamų bangai, ne visos įmonės galės išlaikyti spartų darbo užmokesčio didinimo tempą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Imigrantams iš Ukrainos įsiliejant į Lietuvos darbo rinką darbuotojų gretos gausėjo, tačiau I. Genytės-Pikčienės teigimu, nedarbo lygis išlieka stabilus – šiemet jis sudarys 6,7 proc., o kitais metais – 7 proc.

„Lietuvoje yra struktūrinių darbuotojų trūkumo problemų, tad susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netrunka absorbuoti. Žinodami, kaip sunku prireikus rasti darbuotojų ir kaip ilgai kartais trunka darbo jėgos paieškos, net ir sudėtingesniais laikais darbdaviai stengiasi specialistus išlaikyti“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.