„Finansų rinkos jau kurį laiką yra įsiskaičiavusios šitą griežtinimo žingsnelį, nes labai objektyvu – ECB stebi infliacines rizikas ir atitinkamai tai, kas vyksta Persijos įlankoje – besitęsianti Hormuzo sąsiaurio blokada yra tikrai padidėjusios infliacinės rizikos židinys. ECB pirmasis griežtinimo žingsnelis yra kaip signalas ekonomikos dalyviams, gesinantis signalas“, – ELTAI teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Neturėtų niekas reikšmingai keistis, nes vartotojai ir paskolų turėtojai tą praktiškai pajuto vos karui prasidėjus, kuomet iš tikrųjų stebėjome pakankamai sparčią rinkų reakciją į karo veiksmus, į išaugusias rizikas ir atitinkamai jau tuomet tas padidėjimas įvyko. Tai dabar tikrai kažkokių pokyčių neturėtų būti, nebent atsiras naujų aplinkybių“, – tikino ji.
Palūkanų normų didinimo tikslas, anot ekspertės – suvaldyti infliacinius lūkesčius.
„Nepaisant to, kad tie pirminiai infliacijos poveikiai prasideda nuo objektyvių, šiuo atveju neekonominių priežasčių, vėliau, infliacijai padidėjus, įsisuka tie tokie jau lūkesčių sąlygoti infliaciniai procesai, kurie yra žalingi ir kuriuos vėliau sustabdyti gali būti sudėtinga“, – aiškino „Artea“ ekonomistė.
Teigia, jog rinkos tikisi ir antro palūkanų normų padidinimo
I. Genytė-Pikčienė neatmeta, jog ECB palūkanų normas šiemet didins dar kartą. Ji pastebi, jog rinkos dalyviai tam taip pat jau ruošiasi iš anksto ir tokio centrinio banko žingsnio tikisi rudenį.
„Iš tikrųjų stebint tarpbankines palūkanų normas, tarpbankinę rinką, matome, kad rinkos dalyviai tikisi ne vieno, o dviejų palūkanų normų didinimų šiemet, nes šešių mėnesių „Euribor“ yra aukštesnis – tai reiškia, kad yra dar erdvės ir antram padidinimui“, – aiškino ekspertė.
„Panašu, kad rudeniop rinkų dalyvių lūkesčiai koncentruojasi, kad gali įvykti antras (padidinimas – ELTA). Na, bet ta tikimybė, jinai dar matyt turi erdvės judėti aukštyn, nes yra dar laiko, yra dar matyt ir erdvės laike pokyčiams, kurie galėtų įvykti. Tai išties, kai toks didelis neapibrėžtumas, tai labai natūralu, kad ECB pats labai stebės realius duomenis, stebės derybų dėl taiko Artimuosiuose Rytuose eigą“, – reziumavo I. Genytė-Pikčienė.
ELTA primena, jog ketvirtadienį ECB 25 baziniais punktais padidino visas tris pagrindines palūkanų normas.
Paskutinį kartą sprendimas keisti palūkanų normas buvo priimtas praėjusių metų birželį, o paskutinįkart padidintos jos buvo 2023 m. rugsėjį.
Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus padidintos iki atitinkamai 2,25 proc., 2,40 proc. ir 2,65 proc. nuo šių metų birželio 17 dienos.
Anot ECB, karas Artimuosiuose Rytuose didina spaudimą infliacijai, todėl sprendimas padidinti palūkanų normas laikomas tinkamu, atsižvelgiant į įvairius scenarijus, palyginančius galimą šio sukrėtimo raidą ir poveikį euro zonos perspektyvoms vidutiniu laikotarpiu.
Eurosistemos ekspertai naujausių prognozių pagrindiniame scenarijuje numato, kad 2026 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 3 proc., 2027 m. – 2,3 proc., o 2028 m. – 2 proc.
Pagal šį scenarijų taip pat numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2026 ir 2027 m. bus vidutiniškai 2,5 proc., o 2028 m. – 2,2 proc.
Naujausi komentarai