- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą.
„Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna labai tamsūs. Antras pagal gerumą variantas būtų vasaros laikas, nors rytai ir būtų tamsūs žiemą, bet jie būna tamsūs tik nepilnus keturis mėnesius, darant prielaidą, kad vidutiniškai žmonės keliasi nuo 7 val. ryto ir būna aktyvūs iki 23 val. vakaro (...). O žiemos laikas būtų pats blogiausias: nors žiemą rytai būtų šviesesni, visi vakarai būtų tamsesni, tiek žiemą, tiek pavasarį, tiek vasarą“, – Eltai teigė ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat pabrėžė, kad laiko persukimas yra politinis klausimas.
„Apklausos rodo, kad didžioji dalis žmonių palaikytų vasaros laiką, bet iššūkis yra tai, kad laiko persukimas yra politiškas klausimas. Nes vasaros laikas būtų toks pat kaip Rytų kaimynių ir, aišku, politiškai mes to nenorime. Kadangi suomiai neabejotinai įsivestų žiemos laiką, tikėtina, ir Estija tai padarytų, tad ir mes turėtume žiemos laiką. Jeigu nenorime turėti žiemos laiko, geriausia išeitis mums būtų laiką persukti“, – tikino jis.
Anot ekonomisto, įvedus žiemos laiką Lietuvoje derėtų pagalvoti ir apie viešųjų įstaigų darbo laiko keitimą.
Žygimantas Mauricas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„(Įvedus žiemos laiką – ELTA) faktiškai visa Europa būtų vienoje laiko zonoje. (...) Iš tiesų tas laikas galėtų būti ir žiemos, bet tada reikėtų pakeisti daugumos viešųjų įstaigų laiką, jį paankstinti. Nes laikas Lietuvoje gali būti ir visos Europos laikas“, – Eltai kalbėjo jis.
Ž. Mauricas teigė, kad žiemos laiko įvedimas galėtų pakenkti laisvalaikio paslaugų sektoriui bei sutrumpinti žmonių laisvalaikį.
„Ekonomine prasme žiemos laikas tikrai nepatiktų laisvalaikio paslaugų sektoriui, restoranams, nes sutrumpėtų šviesus paros metas, ir atitinkamai žmonės galbūt mažiau laiko leistų laisvalaikio leidimo vietose, nes labai greitai temtų. Kitas dalykas, aišku, sveikata, nes žmonės grįžę iš darbų dar nori kažkur pabėgioti, pasportuoti. Tikėtina, kad jie skirtų tam mažiau laiko. Manau, kad (laiko persukimo ir vasaros laiko – ELTA) naudų yra labai daug, o žiemos tik vienintelė – tai, kad keletą mėnesių yra šviesūs rytai žiemą“, – sakė jis.
EK 2018 metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
Už tai, kad sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais, Europos Parlamentas (EP) balsavo pernai kovo 26 dieną.
Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...