Anksčiau „Swedbank“ prognozavo, kad BVP kitąmet augs 0,9 proc. punktais mažiau – 2,3 proc.

Kaip jau prognozuota, banko ekonomistai vertina, kad didžiausią įtaką augimui turės Seimo sprendimas liberalizuoti antrą pensijų pakopą, gyventojams leidžiant laisvai atsiimti sukauptas lėšas.

„Sprendimas liberalizuoti ateities pensijoms skirtų pinigų panaudojimą tuo pačiu metu sukelia ir ekonomikos perkaitimo riziką. Matysime sparčiau augantį vartojimą, tačiau mažiau džiugi pasekmė bus ir didesnė infliacija. Kai per trumpą laikotarpį išleidžiami du dešimtmečius kaupti pinigai, tai turi įtakos ne tik ekonomikos, bet ir kainų augimui“, – teigia banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Sprendimas liberalizuoti ateities pensijoms skirtų pinigų panaudojimą tuo pačiu metu sukelia ir ekonomikos perkaitimo riziką. Matysime sparčiau augantį vartojimą, tačiau mažiau džiugi pasekmė bus ir didesnė infliacija.

Pasak jo, vartojimo ir kainų svyravimai šalyje bus mažesni, jei atsiimtas pensijų fondų lėšas gyventojai išleis ne trumpalaikiams poreikiams, bet investuos.

„Swedbank“ vertinimu, vidutinė metinė infliacija kitais metais didės daugiau nei 1 proc. punktu – iki 3,5 proc.

Darbo užmokesčio kilimas kitąmet turėtų lėtėti iki 8 proc., 2027 m. – 6,5 proc.

„Jau 2027-aisiais, tikėtina, penkmetį besitęsusio Lietuvos ekonomikos išskirtinumo pabaiga – augimas bus lėčiausias, o kainų augimas didžiausias tarp Baltijos šalių“, – tikina N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad eksporto augimas kitais metais bus lėčiausias per pastaruosius 15 metų, veikiant Jungtinių Valstijų muitams ir didėjant konkurencijai Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas, anot banko ekonomistų, artimiausius du metus nemažės ir sieks apie 3 proc. šalies BVP.

Prognozuojamas JAV ekonomikos lėtėjimas, euro zonoje – augimas

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pritaikytų importo muitų šios šalies ekonomikos augimas šiemet bus daugiau nei 1 proc. punktu lėtesnis nei pernai, vėl įsibėgės infliacija, o kitais metais tęsis stagfliacija – lėtas augimas ir spartus kainų didėjimas.

„Vidutinis JAV importo tarifas nuo 2,4 proc. pernai padidėjo iki maždaug 18 proc. šiemet. Sunku – gal net naivu – tikėtis, kad 8 kartus padidėję importo muitai nesukels jokių neigiamų pasekmių“, – aiškina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, šiemet JAV ekonomikos augimas lūkesčius viršijo dėl kelių didžiųjų technologijų įmonių investicijų į duomenų centrus ir dirbtinio intelekto vystymą, tačiau kitų sektorių investicijos mažėjo, išsikvepia vartojimo augimas, O nekilnojamojo turto (NT) sektorius yra ant recesijos slenksčio.

Tuo metu euro zonoje šiemet ir kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. BVP augimas, spartėsiantis 2027 m. – nors neigiamos įtakos turės prislopintos pasaulinės prekybos grynasis eksportas, jį kompensuos atsigaunantis gyventojų vartojimas, didėsiančios investicijos į gynybą ir infrastruktūrą.

„Euro zonoje infliacija sumažėjo iki 2 proc. ir toliau mažės – tam teigiamos įtakos turės ir stipresnis euras, ir mažesnės importo kainos iš Kinijos bei kitų Pietryčių Azijos šalių“, – pažymi N. Mačiulis.

Jo teigimu, kartu tai reiškia didesnę konkurenciją vidaus rinkoje ir silpnesnį pramonės augimą.

Tiesa, mažėjant infliacijai tikėtinas ir Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas mažinti bazinę palūkanų normą.

„Nors rinkos to kol kas nesitiki, kitų metų pradžioje bazinės palūkanos turėtų nukristi iki 1,5 proc.“ – prognozuoja „Swedbank“.

SEB banko prognozės dėl ekonomikos augimo

SEB vertinimu, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026-aisiais augs smarkiau nei prognozuota – 3,1 proc., o 2025-iesiems išlieka 2,7 proc. augimo prognozė.

Naujoji reforma sumažins būsimas pensijas tiems, kurie pasitrauks iš kaupimo, o tai reiškia didesnį neužtikrintumą ir mažesnes pajamas išėjus į pensiją.

Pirmąjį šių metų pusmetį dėl investicijų ir namų ūkio vartojimo ekonomika išaugo 3,2 proc. ir, nors liepos–gruodžio mėnesių rodikliai turėtų būti prastesni, jie nekeičia visų metų augimo prognozės.

Antrąjį metų pusmetį didesnę įtaką prekybai turės Jungtinių Valstijų muitai – ypač 50 proc. tarifas plieno gaminiams.

Tuo metu pirmąjį pusmetį investicijas šalyje augino sumažėjusios palūkanos ir didėjanti paskolų paklausa, augimą toliau užtikrins poreikis gauti likusias europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas.

Pavasario sesijoje Seimo priimtos mokesčių reformos neigiamas poveikis ekonomikai, kaip prognozuojama, bus nedidelis – ekonomistai konstatuoja, kad parlamento patvirtinti pokyčiai gyventojų labai neišgąsdino, vartotojų lūkesčiai antrąjį šių metų ketvirtį, po nuosmukio pirmąjį, stabilizavosi.

Jungtinių Valstijų muitai Europos Sąjungos (ES) prekėms, siekiantys 15 proc., šalies BVP augimo tempą turėtų mažinti minimaliai – iki 0,1 proc. punkto.

SEB prognozėmis, šiemet lėtės metinio pramonės augimo tempai – stringant „Achemos“ veiklai labiausiai mažėjo chemijos produktų gamyba, taip pat drabužių siuvimo, transporto priemonių gamybos rodikliai, tačiau augo kompiuterių, medienos, maisto gaminių, naftos produktų gamybos rodikliai.

2026-ųjų augimas – dėl politinių sprendimų pensijų sistemoje

Kaip teigiama naujausioje SEB banko makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“, įtaką spartesniam augimui – nuo anksčiau prognozuotų 2,5 iki 3,1 proc. – turės kitų metų pradžioje smarkiai didėsiantis vartojimas.

Banko ekonomistų vertinimu, pagrindinis veiksnys tam bus Seimo priimta antros pensijų pakopos pertvarka, kuria nuo ateinančio sausio gyventojams leista dvejus metus laisvai pasitraukti iš pensijų fondų.

Per nustatytą „langą“ pasitraukę gyventojai be mokesčių galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, taip pat lanksčiau atsiimti dalį lėšų pasibaigus numatytam 2 metų laikotarpiui.

SEB skaičiavimais, dėl pertvarkos fondai neteks 35 proc. turto arba apie 2 mlrd. eurų – šiuo metu jie skaičiuoja iš viso valdantys apie 9,2 mlrd. eurų.

SEB skaičiavimais, dėl pertvarkos fondai neteks 35 proc. turto arba apie 2 mlrd. eurų – šiuo metu jie skaičiuoja iš viso valdantys apie 9,2 mlrd. eurų.

Tuo metu būtent vartojimui – prekėms ir paslaugoms įsigyti – gyventojai turėtų išleisti 60 proc. iš antros pensijų pakopos atsiimtų lėšų.

„Mano bazinis scenarijus – 35 proc. bus atsiimta iš antros pakopos pensijų fondų. Aišku, tai, kad apskritai turime tokį procesą, yra labai neracionalus sprendimas ir ilgesniu laikotarpiu jis neatneš nieko gero“, – makroekonomikos apžvalgoje antradienį sakė SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Taigi tokiu būdu namų ūkiai galėtų išleisti 2,2 proc. BVP atitinkančią sumą, kas potencialiai ekonomikos augimą kitąmet padidintų 0,6 proc.

Planuojantieji pasitraukti iš kaupimo, pasak SEB, tai padarys iškart, tad didžiausia įtaka ekonomikai bus antrą ir trečią 2026-ųjų ketvirtį.

2025 m. šalies vartojimo augimo prognozė sudaro 3 proc., 2026 m. – jau 5,7 proc, o 2027 m. prognozuojamas 0,2 proc. mažėjimas.

Pasak banko ekonomistų, panaši 2021 m. Estijoje įvykdyta reforma parodė, kad investuojama bus tik mažiausia atsiimamų pensijų lėšų dalis, didžiausia bus skiriama vartojimo reikmėms.

„Naujoji reforma sumažins būsimas pensijas tiems, kurie pasitrauks iš kaupimo, o tai reiškia didesnį neužtikrintumą ir mažesnes pajamas išėjus į pensiją“, – teigiama SEB apžvalgoje.

SEB vertinimu, didžiausią įtaką infliacijos augimui ateinančiais metais turės paslaugų kainos – laukiamas vartojimo augimo šuolis kitąmet infliaciją turėtų išauginti 0,5 proc. punkto.

„Kitais metais planuojamas dar vienas akcizų už degalus kėlimas, tačiau egzistuoja didelė rizika, kad valdžia nuspręs jo neįgyvendinti“, – rašoma apžvalgoje.

Šiemet vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 3,7 proc., kitąmet – 3,4 proc., 2027 m. – 2,7 proc.

„Šiemet didžiausią įtaką infliacijai daro brangstančios paslaugos, maistas, tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai“, – aiškina SEB.

Anksčiau infliacijos rodikliai 2026-iesiems prognozuoti 2,5 proc., tačiau prognozės didinamos dėl tikėtino namų ūkio vartojimo šuolio, dėl mokesčių reformos didėsiančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotam šildymui, brangsiančių draudimo paslaugų.

„Iš infliaciją mažinsiančių veiksnių kitąmet veikiausiai bus toliau pigsiantis JAV doleris euro atžvilgiu“, – teigia SEB ekonomistai.

Vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 8,5 proc.

SEB banko vertinimu, fiskalinė politika kitąmet skatins šalies ekonomiką – laukiama bent 12 proc. vidutinės senatvės pensijos augimo, didesnio nei 10 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo, už infliaciją spartesnio „vaiko pinigų“ išmokų didinimo.

„Naujoji valdančioji koalicija ir Vyriausybė veikiausiai gyventojams kitais metais bus dosni“, – teigia SEB.

Toliau prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,5 proc., kitąmet – 7,8 proc.

Tiesa, antrą metų ketvirtį nedarbo rodikliai šalyje augo, todėl šiems metams nedarbo prognozė didinama nuo 6,8 iki 7 proc. ir, labiausiai nerimą keliant didėjančiam jaunimo nedarbui, banko ekonomistai taip pat daro prielaidą, jog artimiausiais metais darbuotojų skaičius Lietuvoje augs minimaliai.