- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai ketvirtadienį prezidento Gitano Nausėdos pristatytus siūlymus dar labiau kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) bei išmokėti vienkartines išmokas pažeidžiamiausioms grupėms vertina kaip tinkamesnes priemones amortizuoti šalyje augančių kainų įtaką nei Vyriausybės siūlymus dėl mokesčių lengvatų šildymui.
Tačiau ekspertai taip pat vieningai atkreipia dėmesį, kad ateityje priiminėti panašius pasiūlymus reikėtų daug atsargiau, kadangi tokia politika gali vesti nuo trumpalaikės prie struktūrinės infliacijos suformavimo.
Bendrovės „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad šalies vadovo pasiūlymai yra taiklesni nei Finansų ministerijos iniciatyva mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui.
„Matyt, tai yra kelias, kuriuo labiau palanku tokiomis aplinkybėmis eiti, nei imtis mokestinių pakeitimų, kaip buvo pasielgta su pridėtinės vertės mokesčiu šildymui, nes tai yra taiklesnės priemonės, jos atliepia būtent jautriausių visuomenės sluoksnių poreikius infliacinėmis aplinkybėmis, kai brangsta visos pirmo būtinumo prekės ir paslaugos“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
Palaiko siūlymą didinti NPD
Pasak ekonomistės, į mažiausias pajamas gaunančių gyventojų atlyginimų didinimą orientuotos priemonės gali prisidėti prie infliacijos amortizacijos.
„NPD padidinimas yra dar papildomas instrumentas, kuris padėtų žmonėms daugiau užsidirbti ir atitinkamai tokiomis infliacinėmis aplinkybėmis laisviau planuoti savo finansinius srautus“, – įsitikinusi ji.
Lietuvos pirmas ir pagrindinis prioritetas yra didinti gyventojų pajamas.
Panašios pozicijos laikosi ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pažymi, kad Lietuva neturi daugybės įvairių priemonių atremti importuojamai infliacijai, tačiau pasitelkiant fiskalines priemones ekspertas ragina išlikti atsargiems, kadangi, priešingai, gali būti įpilta „daugiau žibalo“ į infliacijos laužą. Vis tik, NPD didinimas, jo vertinimu, prie struktūrinės infliacijos skatinimo prisidėtų mažiau nei kitos politikų svarstomos priemonės.
„Įtariu, kad viduje pagaminta infliacija antroje šių metų pusėje jau taps dominuojančia. Dėl to sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, manyčiau, kad yra vienas tinkamesnių, nes jis nebūtų labai plataus masto, paliestų tik mažiausias pajamas uždirbančius gyventojus ir taip pat būtų nemetamas kelias dėl takelio. Nes Lietuvos pirmas ir pagrindinis prioritetas yra didinti gyventojų pajamas“, – aiškino Ž. Mauricas.
Idėją dėl vienkartinių išmokų vertina palankiau nei PVM lengvatas šildymui
Tuo metu Prezidentūros pasiūlymą dėl vienkartinių išmokų gyventojams, „Luminor“ ekonomistas vertina kur kas skeptiškiau, nei pirmąjį G. Nausėdos pasiūlymą. Nors jis pabrėžia, kad infliaciją išpūtus per daug, energetikos kainų augimui kitose Europos šalyse nuslūgus struktūrinės infliacijos paveiktai Lietuvai kyla rizika tapti per daug brangia valstybe.
„Kalbant apie vienkartines išmokas, čia jau yra didesnė rizika. Dėl to, kad tai gali išpūsti vidaus infliaciją, gali sukelti nepagrįstus gyventojų lūkesčius, kad jeigu vėl bus šokas ar krizė, tai reiškia, kad valstybė vėl padalins pinigų ir toks naratyvas gali įpūsti vidaus infliacijos burbulą ir vėliau gali Lietuvai skaudžiai atsiliepti“, – įspėja jis.
Vis tik I. Genytė-Pikčienė nemano, kad vienkartinių išmokų rizika sukelti ilgalaikę infliaciją būtų tokia didelė.
„Vienkartinės išmokos, matyt, struktūrinės infliacijos nepaveiktų, nes tai yra vienkartinis poveikis. Bet atlyginimų augimas ir taip yra pakankamai spartus ir natūralu, kad visi papildomi instrumentai tą situaciją tik kaitina“, – sakė INVL ekonomistė.
Perspėja dėl struktūrinės infliacijos rizikos
Tačiau ekspertė sutinka, kad šie siūlymai turėtų būti priimami itin atsargiai, kadangi bandymai išspręsti trumpalaikius energetikos išteklių sukeltus iššūkiu gali sukurti ilgalaikes problemas.
„Reikia atskirti momentinę infliaciją, kuri vyksta dėl importuojamų veiksnių, nuo struktūrinės infliacijos, kurią mes galime turėti ilgesniuoju laikotarpiu dėl šiandien karštligiškai priimamų sprendimų“, – įspėja I. Genytė-Pikčienė.
Panašias rizikas įžvelgia ir Ž. Mauricas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad siūlymas didinti NPD yra tvaresnė priemonė, o vienkartinės išmokos taiklesnės nei Vyriausybės siūlymas mažinti PVM tarifą šildymui.
„PVM lengvata centriniam šildymui nėra geras sprendimas, nes ji didina tiek socialinę, tiek regioninę atskirtį. Nors kaip ir deklaruojama, kad turėtume mažinti. Naudą gauna turtingi žmonės, kurie turi didžiausio ploto būstus“, – įsitikinęs ekonomistas.
ELTA primena, kad, ketvirtadienį po susitikimo su Ministrų Kabineto nariais, Seimo frakcijų atstovais, Lietuvos banko, savivaldybių asociacijos vadovais, verslo asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarus galimas infliacijos padarinių švelninimo priemones, Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda pateikė siūlymus, kaip, jo nuomone, reikėtų sušvelninti infliacijos įtaką gyventojams.
Prezidentas neatidėliojant siūlo didinti neapmokestinamą pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų. Taip pat šalies vadovas rekomenduoja išmokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Tuo metu Vyriausybė šios savaitės trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.
Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...