Ekonominis sunkmetis tik gilėja: kainų kilimas aprims tik kitų metų pabaigoje

  • Teksto dydis:

Perlaužta svarbi riba – metinė infliacija perkopė 20 proc. Tikėtina, kad kainos dar kils, praneša LNK.

Prisikrauti pilną pirkinių vežimą atvykus į parduotuvę jau leidžia ne kiekvieno kišenė, nes prie produktų lentynų sustoję žmonės išvysta vis didesnius skaičius. Būtiniausios ir mėgstamos prekės kainuoja kur kas daugiau nei anksčiau.

„Čebureką mėgstu. Jis kažkada kainavo 89 euro centus, dabar 1,15 Eur., jei neklystu“, – kainas lygino parduotuvėje kalbintas vyras.

„Miežių kruopų kaina buvo 29 euro centai, dabar 75 euro centai“, – prisiminė kitas pirkėjas.

„Sūris buvo 2,99 Eur., dabar 4,99 Eur. Tikrai labai šoktelėjo kainos“, – teigė moteris.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet gegužę palyginti su balandžiu maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 3 proc., bet žmonių patirtis sako ką kitą.

„Mažiausiai 30 proc. (pabrango – red. past.), yra tokių (produktų – red. past.), kurie ir pusę kainos pabrango“, – tvirtino parduotuvėje apsiperkantis vyras.

Stipri paklausa ir sutaupytos lėšos yra kaip rezervas, kurį žmonės būtų linkę naudoti manydami, kad dabartinis sunkmetis yra laikinas.

Labiausiai auga kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos, kaip antai: melionų, morkų ir burokėlių. Reikšmingai brangsta ir dažno bei ilgo vartojimo maisto prekės – makaronai, mėsos konservai, kiaušiniai, paukštiena, rūkytos dešros.

Bet vartojimo žmonės dar nestabdo ir perka tiek pat, kiek anksčiau.

„Stipri paklausa ir sutaupytos lėšos yra kaip rezervas, kurį žmonės būtų linkę naudoti manydami, kad dabartinis sunkmetis yra laikinas“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Tačiau naujausia statistika negailestinga ir rodo, kad sunkmetis ne tolsta, o tik gilėja. Statistikos departamento duomenimis išankstinė metinė infliacija birželį perkopė 20 proc. Tai reiškia, kad žmonių pinigai verti mažiau ir prekių parduotuvėje už tą pačią sumą jie gali įpirkti penktadaliu mažiau.

„Infliacija yra pasiekusi nemaloniai aukštą, nepriimtiną lygį ir deja, tas kainų augimo tempas vis dar kyla į viršų“, – komentavo A. Dabušinskas.

Tokio didelio kainų šuolio birželiui neprognozavo nei vienas ekonomistas, bet paaiškinimą tam, kas vyksta, turi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dujų, elektros, degalų kainos plius maisto kainos, kurios yra šiek tiek antisezoninės, nes paprastai šio vasaros sezono metu daržovių kainos pinga, tačiau šiuo atveju tai nepasiteisino“, – aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Infliacijai perkopus dviejų dešimčių ribą M. Dubnikovas sako – perlaužta svarbi psichologinė riba. Dabar žmonės gali pradėti elgtis kitaip.

„Vasaros sezono, atostogų sezono metu vartojimas nestos, bet pasibaigus sezonui žmonės įvertins savo pinigines ir gali būti, kad rudens mėnesiais pradės taupyti savo išlaidas“, – svarstė ekonomistas.

Pokyčiai jau vyksta – bankininkai pastebi, kad per pandemiją sukaupti rekordiniai gyventojų indėliai jau pradėjo dirbti. Vienintelis bankas išdrįso atskleisti, kad nuo metų pradžios namų ūkių indėliai sumažėjo 180 mln. eurų.

„Augimo tempas yra sumažėjęs. Gali būti kardinaliai net ėmęs mažėti“, – sakė A. Dabušinskas.

Lietuvių skolose – neramūs ženklai. Nuo pernai gruodžio iki šių metų birželio skolos išaugo net 12 mln. eurų. Daugiausiai skolingi bankams ir kredito unijoms.

„Ar jaučiasi skirtumai elgesyje? Taip, jie jaučiasi šiek tiek. Pasirenkama, kam mokėti, pasirenkama, kam nemokėti, ką pirkti ir ko nepirkti“, – komentavo „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Įsisiautėjus infliacijai Lietuvos bankas siūlo kitąmet minimalią mėnesinę algą didinti kone 140 eurų, iki beveik 868 eurų popieriuje, bet socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė apsispręsti ketina tik rudenį.

„Rudenį būtų geriausias metas priimti galutinį sprendimą. Tam, kad matytume galutines tendencijas, kaip atrodo infliacija“, – teigė M. Navickienė.

Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, liepą tikėtina, kad infliacija bus dar didesnė, tad kainos galėtų aprimti nebent tik metų pabaigoje.

„Nekalbėsime apie tokius aukštus skaičius antroje metų pusėje“, – sakė A. Dabušinskas.

Tokio kainų kilimo lietuviai neregėjo nuo 1996-ųjų, tada Lietuvą krėtė keliasdešimties proc. kainų kilimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tik tiesa

Tik tiesa portretas
Dabar iškišti net brokuotas mergaites. Sunkmetis. Net į srutų bačkos panašias ir nudėvėtas visų kam nebuvo šlykštu dvokianti sara švara judita ar aida bei kokia ugli grėblio pakaba kur tiesiog narkomanė ir vakar jai tėvukas statė klizma sakydamas jog nie niu nie analinis eto seks s dočkoj, nie. My zamuž tiebia vydadim. Nu ir džiaugsmo gi kiek. Ko vis verkšlenti, kad kažkur ir daug brangiau. Nemokamai atiduoda nudėvėtas saras maškas ir dar priemoka. Tik imkit. Čia jų nereikia.

Idomu,

Idomu, portretas
ar sulauksim?

Anonimas

Anonimas portretas
Reali infliacija 35?
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių