EIM siūlo atšaukti tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto draudimą

Naują tvarką ketinama svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje, antradienį pranešė ministerija.

Draudimui gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko, draudimas sukuria papildomų suvaržymų ir nuostolių šalies verslui, todėl norima jį koreguoti ir rasti racionalių būdų užkardyti sankcijų Rusijai apėjimą.

„Suprantamas ir visiems svarbus tikslas – pagalba Ukrainai. Tačiau nesitardami, neieškodami racionalių ir tikslių sprendimų, o užmesdami plačius apribojimus verslui pergalės nepasieksime. Jau girdime, kad verslas krauna prekes į sunkvežimius ir veža į kaimynines šalis tolesniam eksportui“, – pranešime teigė L. Savickas.

Šis sprendimas, jei būtų paliktas galioti esama apimtimi, esmingai paveiktų Lietuvos aukštos pridėtinės vertės pramonės gyvybingumą.

Jo teigimu, uždraudus kai kurių dvejopos paskirties prekių eksportą į trečiąsias šalis nebuvo atliktas poveikio ekonomikai ir verslui vertinimas, nebuvo informacijos, kiek tokių prekių ir į kokias šalis keliauja, eksporto šalių sąrašas sumažintas vos iki dešimties, taip pat neatsižvelgta į kaimynių šalių tvarką.

Ministras ketina inicijuoti diskusijas ir pasiūlyti tvarką, kuri užtikrintų tiek nacionalinio saugumo interesus, tiek minimalų poveikį Lietuvos verslo aplinkai.

Pasak ministerijos, apie praėjusios kadencijos Vyriausybės sprendimą riboti eksportą lėktuvais ir palikti tik 10 leidžiamų šalių verslas sužinojo iš partnerių prieš pat Kalėdas.

„Šis sprendimas, jei būtų paliktas galioti esama apimtimi, esmingai paveiktų Lietuvos aukštos pridėtinės vertės pramonės gyvybingumą“, – teigia ministerija.

I. Šimonytės Vyriausybė gruodžio pradžioje praplėtė dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis ribojamas, sąrašą. Į jį buvo įtrauktos centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.

Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.