Kosminiu greičiu kylančias degalų kainas pagaliau pamatė ir politikai. Kodėl brangsta dyzelinas, panoro išsiaiškinti susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Susisiekimo ministerija neatsigina transporto įmonių skundų dėl brangstančių degalų. Esą tai A.Butkevičių paskatino kelti šį klausimą.

„Dyzelino brangimas daugelį transporto įmonių vadovų šokiruoja. „Linavos“ (Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos – red. past.) atstovai jau senai prašo mūsų pasidomėti šiuo reikalu. Suprantama, jiems skaudžiausia, kad auga dyzelino kainos. Reikia atidžiau pažiūrėti, paieškoti priežasčių ir pateikti visuomenei, kodėl kainos taip kyla. Manau, kad Vyriausybė turėtų pradėti galvoti, kaip išspręsti tam tikrus nežinomuosius. Reikia atlikti rinkos analizę ir suskaičiuoti degalų savikainą, palyginti su pardavimo kaina, koks yra vartojimas“, – dienraščiui sakė susisiekimo ministras.
Tirti tikriausiai bus pavesta Ūkio ministerijos specialistams. Jie turėtų išanalizuoti visas rinkos grandis – nuo gamybos iki pardavimo, ir pasakyti, kas neatitinka. „O neatitikimų kažkur yra, nes pas mus degalų akcizai dar mažesni negu Europoje, o kainos jau susilygino“, – konstatavo Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Regina Sklepovič.

Ieškos klaidų

A.Butkevičiaus įsitikinimu, gaminti dyzeliną yra pigiau negu benziną, tačiau dyzelinas pastaruoju metu brangesnis ir net už populiariausią 95, ir už 98 markės benziną.
„Nebent yra pasikeitusios technologijos, bet aš nenorėčiau tuo tikėti“, – sakė ministras. Jis atsakymų tikisi sulaukti jau po kelių savaičių.
Aiškintis yra viena, o kištis į privatų verslą – visai kas kita. Tyrimą atlikusi valdžia gali tik pabaksnoti į klaidas, tačiau abejotina, ar nuo to staiga degalų kainos imtų mažėti.
„Klaidas reikia parodyti, kad daugiau jų nekartotume, o dabartinį kainų augimo kartėlį teks nuryti“, – pripažino R.Sklepovič.

Aiškintis turėtų gamintojai

Prekybininkai degalų brangimą teisina neslūgstančiu naftos kainų bumu ir tuo, kad pasaulyje nėra sukaupta pakankamai dyzelino atsargų.
Degalinių valdytojai nelinkę prisiimti atsakomybės už milžiniškas dyzelino kainas. Jie pabrėžia, kad prekybos antkainis yra fiksuotas ir gamintojams didinant kainas jis nesikeičia. Taigi paaiškinti, kodėl dyzelinas brangesnis už populiariausią 95 markės benziną, turėtų gamintojai.
„Pono Butkevičiaus idėja gera, ir mes sutinkame bendradarbiauti, jokių paslapčių neturime. Apie gamybą aš nieko negaliu pasakyti. Jie patys turėtų viską paaiškinti. Galbūt ten yra kažkokių netikslumų. Svarbiausia, kad visą tyrimą atliktų nepriklausomi ekspertai“, – dienraščiui sakė bendrovės „Statoil Lietuva“ Pardavimo ir logistikos departamento direktorius Skirmantas Mačiukas.

Ir pasaulyje, ir Lietuvoje

Mokslininkai taip pat tikina, kad kainas reguliuoja gamintojai ir paklausa. „Perdirbant naftą gaunami abu šie produktai (benzinas ir dyzelinas – red. past.), jiems galutinai apdirbti naudojamos panašios cheminės medžiagos ir technologijos, tad galima sakyti, kad pagal technologiją ir benzino, ir dyzelino gamyba kainuoja vienodai. O kas vyksta vėliau, tai jau ne chemikų, o ekonomistų reikalas“, – aiškino Chemijos instituto Organinės chemijos skyriaus vadovas profesorius Albertas Malinauskas.
„Mažeikių naftos“ atstovas spaudai Jacekas Komaras tikino, kad gamybos kainą labai sunku apskaičiuoti, nes vadinamųjų juodųjų produktų, gaunamų atlikus pirminį naftos apdirbimą, niekas nenaudoja. Juos dar reikia papildyti tam tikrais priedais ir pašalinti sierą.
„Mes dirbame pasaulinėje naftos rinkoje ir esame priklausomi nuo jos tendencijų. Jei brangsta žaliava, mes turime branginti produkciją. O gatavus produktus taip pat parduodame pasaulinėmis kainomis. Antraip subėgtų didmenininkai iš užsienio ir išvežtų visą produkciją iš Lietuvos, o vietos rinkai degalų neliktų. Reikėtų importuoti brangesnę produkciją“, – įmonės garbę gynė J.Komaras.

Kalta milžiniška paklausa

Be to, į dyzeliną „Mažeikių nafta“ pila biokomponentų, o šie esą taip pat brangina produkciją.
J.Komaras nurodė dar vieną priežastį degalams brangti – pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje labai išpopuliarėjo dyzelinu varomi automobiliai. Todėl šių degalų paklausa išaugo apie 70 proc. 2004 m. mūsų šalyje buvo sunaudota 775 tūkst. tonų dyzelino, o pernai – daugiau nei 1 mln. tonų. Tuo pačiu metu benzino suvartota tik apie 20 proc. daugiau: 2004 m. – 335 tūkst. tonų, o pernai – 440 tūkst. tonų.
„Biržose visi pirmiausia perka dyzeliną. Čia kaip aukcione – didėjant paklausai, brangsta ir produktai“, – sakė „Mažeikių naftos“ atstovas.

Stulbinamos kainos

Vakar kai kuriose degalinėse dyzelino kainos siekė 4,31 lito, o populiariausio 95 markės benzino – 3,93 lito už litrą. Dar ketvirtadienį didžiausio Lietuvoje degalinių tinklo „Lukoil“ degalinėse Vilniuje litras dyzelino kainavo 4,14 lito, „Statoil“ – 4,17 lito, o „Orlen Lietuva“ – 4,14 lito.
Litro 95 markės benzino kaina svyravo apie 3,90 lito.
Prekybininkai prognozuoja, kad artimiausiu metu degalai, ypač dyzelinas, gali dar šiek tiek pabrangti.