Dujų kainų šuolis kelia klausimų dėl šildymo sąskaitų

Katilai jau bunda, ruošiasi šildymo sezonui. Tik bėda – ateinanti šiluma bus ne tik jauki, bet ir brangi.

„Šiais metais šildymas bus brangesnis negu pernai. Pradiniu skaičiavimu, apie 20–30 procentų“, – sakė „Nemenčinės komunalininko“ direktorius Leonardas Pavliun.

Priežastis – dujos. Iš dvidešimties šio tiekėjo katilinių trylika kūrenamos būtent dujomis, o jų kaina pašoko daugiau nei dvigubai.

„Pernai metais pradėjome šildymo sezoną su 38 eurais už megavatvalandę, dabartiniu metu turime 85 eurus“, – teigė L. Pavliun.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir tai jau ne vien Lietuvos problema. Dėl Europoje išbrangusių dujų į Dubliną susirinko energetikos ministrai – tartis, ką daryti, kad žiema neištuštintų žmonių piniginių.

„Šiemet už energijos importą jau sumokėjome daugiau kaip 100 milijardų eurų papildomai, nors negavome nė vienos papildomos dujų ar naftos molekulės. 100 milijardų eurų“, – kalbėjo energetikos komisaras Danas Jorgensenas.

Europai pagrindinė dujų tiekėja dujotiekiu yra Norvegija, o suskystintų gamtinių dujų – Jungtinės Valstijos. Tačiau užuot ieškojus, kaip sumažinti dujų kainą, Briuselis renkasi paprastesnį kelią – ragina taupyti.

„Tarsi perspėja, tarsi dalį atsakomybės perkelia vartotojams, sako: apsisaugokite patys nuo tų aukštų kainų“, – komentavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

Dalius Misiūnas / J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Energetikos komisaras Danas Jorgensenas siūlo valstybėms piko valandomis vartoti mažiau elektros, viešuosiuose pastatuose sumažinti temperatūrą, išjungti nebūtiną apšvietimą.

Ar į taupymo receptą Lietuva įsiklausys?

Reguliuotojas sako, kad gyventojams taupyti svarbu. Būtent suvartojimas ir sudaro didžiausią dalį dujų bei elektros sąskaitų.

„Kaina priklauso ne tik nuo nustatytos kainos, bet ir nuo energijos vartojimo. Jei žiema šalta ir sąskaitos didesnės“, – aiškino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Karolis Januševičius.

Sykį Lietuva jau buvo priversta taupyti. 2022-aisiais dėl aukštų energijos kainų gesino šviesas, mažino šildymą kalėjimai, ligoninės, muziejai ir prekybos tinklai.

Tačiau šįkart savivaldybės sako – toks taupymas turi ribas. Gyventojams tai gali tapti nesaugu.

„Nesinori turėti situacijos kaip Vengrijoje, kai 11 valandą Budapešte visiškai išjungiamas apšvietimas ir žmonės naudojasi tik mobiliaisiais telefonais norėdami pasišviesti“, – pabrėžė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Audrius Klišonis / J. Elinsko/ELTOS nuotr.

Todėl merai prašo ne dar kartą gesinti šviesas, o skirti pinigų tam, kas veiktų ilgą laiką.

„Turėtų būti parama iš ministerijos, galėtų keisti šviestuvus, juos iš natrio ir gyvsidabrio perdarant į LED apšvietimą“, – teigė A. Klišonis.

Ekspertas ragina nepanikuoti. Dabar dujų kaina yra du su puse karto mažesnė nei prieš ketverius metus. Dujų tiekimas vyksta iš kelių šaltinių, o nuo kitų metų „Ignitis“ iš Jungtinių Valstijų pradės pirkti po vieną dujų krovinį kasmet.

„Matyt, pagrindinis skirtumas – kad esame išgyvenę tą situaciją 2022 metais, išmokę pamokų“, – sakė D. Misiūnas.

Tačiau garantijos, kad dujos daugiau nebrangs, nėra. Dujų kainą diktuoja rinkos, o jose – neramu. Tiek dėl Irano, tiek dėl Jungtinių Valstijų.

Briuselis teigia – dujų deficito nėra, tačiau atsargos menkesnės. Paprastai Europos dujų saugyklos būna užpildytos bent 80 procentų, dabar jos siekia apie 70 procentų. Tačiau eurokomisaras ragina daugiau saugyklų nepildyti bet kokia kaina, jei dujų kainos aukštos.

„Tai yra saugu iki tam tikros ribos, nes jeigu vartojimas didėtų, o tai gali lemti oro sąlygos, tada spaudimas pildyti augs“, – aiškino D. Misiūnas.

Tad lieka vienas klausimas – kokia apsauga lieka gyventojui?

Blogiausiu scenarijumi prognozuojama, kad vidutinė šalies šilumos kaina šį sezoną sieks apie 10 centų už kilovatvalandę. Praėjusį sezoną ji siekė daugiau nei 8 centus. Todėl šilumos tiekėjas siūlo grįžti prie pridėtinės vertės mokesčio lengvatos.

„Manyčiau, reikia grįžti. Kadangi dujos ir taip brangios, grįžome prie PVM 21 procento. Reikėtų pamažinti tą skirtumą, gyventojai pajustų“, – sakė L. Pavliun.

Sumažinti pridėtinės vertės mokestį ragina ir dalis merų, ir Seimo opozicijos narių. Tačiau premjeras tikino, kad lengvata šildymui negrįš.