Draudimo bendrovės nesąžiningiems klientams kasmet išmoka milijonus litų, nes išaiškinama tik dalis fiktyvių draudžiamųjų įvykių. Pasipelnyti iš draudikų kišenės susigundo ir privatūs klientai, ir įmonės.

Pasaulinė statistika rodo, kad maždaug 15–20 proc. iš kasmet užregistruojamų draudžiamųjų įvykių yra fiktyvūs. Lietuvoje šis rodiklis kiek mažesnis (5–15 proc.), tačiau oficialios statistikos nėra, mat nežinia, kiek sukčių pavyksta praslysti pro draudimo bendrovių ekspertų akis. Vien bendrovė „PZU Lietuva“ kas mėnesį išaiškina iki trijų suk-čiavimo atvejų. Įvertinus, kad šalyje veikia dvi dešimtys draudimo įmonių, galima spėti, kad per mėnesį sukčiaujama 20–60 kartų.

Tiesa, piktavališki nusikaltimai, kuriuos planuoja organizuotos grupuotės, sudaro tik pusę visų atvejų. Tačiau šie įvykiai draudimo bendrovėms atneša daugiausia nuostolių. Sukčių grupuotės yra sukūrusios tarptautinius tinklus, o neva draudžiamieji įvykiai režisuojami užsienyje. Dažniausiai imituojamos krovininių automobilių arba apdraustų krovinių vagystės.

Po avarijos – vitaminai

Po draudžiamojo įvykio kartais pasipelnyti nusprendžia ir save sąžiningais laikantys šalies gyventojai. „Va čia įbrėžta, čia įlinkę, kodėl nesutaisius? Taip įvykus avarijai dažnai pamano žmonės ir draudikams pasako, kad minėtų defektų anksčiau nebuvo, nors jie ir nesusiję su avarija“, – patirtimi dalijosi draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Saulius Tiškevičius. Taip pat neretai inscenizuojamos avarijos – anksčiau apgadinti automobiliai tiesiog pastatomi kelyje. Beje, tam dažniausiai naudojami amerikiniai arba JAV pirkti automobiliai, nes nesant duomenų bazės, sunku patikrinti, ar transporto priemonė nebuvo patekusi į avariją už Atlanto.
Paplitusios ir apgavystės, susijusios su sveikatos draudimu ar draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
„Sunegalavę žmonės už draudimo bendrovės pinigus neretai bando gydytis ir lėtines ligas. Prisimenu, kai vienas vyriškis po avarijos už mūsų skirtą išmoką pradėjo pirkti vitaminus nėščioms moterims“, – linksmą įvykį prisiminė „PZU Lietuvos“ atstovas.

Vežė Van Gogho paveikslus

Tautiečiai dažniausiai sukčiauja apdraudę automobilius. Populiariausias būdas – dirbtinai padidinti žalą.
„Lietuvaičiai pasipelnyti bando ne tik patekę į avarijas. Kai iš automobilio pavagiama magnetola, nukentėjusieji dažnai prašo kompensuoti ne tik išdaužtą stiklą ir magnetofoną, bet ir apibraižytas dureles bei išdaužtus žibintus. Kartais klientai tikina, kad automobiliuose buvo ir kitų labai vertingų daiktų – meno kūrinių ar papuošalų“, – pasakojo „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.
Panašiai elgiamasi ir kai apvagiami butai. Draudikams tenka patikėti kliento žodžiu, nes įrodyti, kad jis meluoja, neįmanoma.

Sukčiauja ir įmonės

Kitas dažnas būdas sukčiauti – pirkti automobilį išsimokėtinai ir sumokėjus vieną įmoką parduoti jį nusikaltėliams, o draudimo bendrovei pranešti, kad transporto priemonė buvo pavogta.
Nesąžiningai asmenys ar ties bankroto riba atsidūrusios įmonės kartais pasinaudoja ir ugnimi: tyčia padeginėjami namai, sandėliai, sodų nameliai, automobiliai ir kitas draustas turtas.
„Esame nustatę ne vieną tokį atvejį. Kai finansinė padėtis tampa visai prasta, lieka pasinaudoti draudimo bendrove“, – ironizavo G.Matiukas. Jis patikino, kad nemažai tokių įvykių išaiškinama, tačiau konkrečių įmonių įvardyti nenorėjo. Tokioms problemoms spręsti daugelyje draudimo bendrovių yra specialūs skyriai ir specialistai.

Tik ledkalnio viršūnė

„PZU Lietuvos“ skaičiavimais, pernai šalyje veikiantys draudikai iš viso sumokėjo apie 510 mln. litų kompensacijų. Iš jų – apie 20–30 mln. už fiktyvius įvykius.
„Tai lemia ir kainodarą, nes draudikai ją nustatydami peržiūri praėjusių metų rezultatus ir išmokas. Kuo daugiau išmokų tam tikroje srityje, tuo įmokos didesnės. Taigi už nesąžiningus asmenis sumoka visi“, –
teigė S.Tiškevičius. Kad sukčiaujama neretai, pripažįsta visi draudikai. Tačiau sukčiavimo masto duomenys skiriasi. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento direktoriaus G.Matiuko nuomone, fiktyvių įvykių kasmet būna ne 5–10 proc., o 10–15 proc. ar net daugiau.

Keistis informacija negali

Atsižvelgiant į padarytą žalą, išaiškinusi klastą bendrovė gali nutraukti sutartį. Tačiau aferistai, apgavę vieną bendrovę, gali apsidrausti kitoje ir toliau užsiimti piktadarystėmis.
Draudikai svajoja apie tarptautinę ar bent jau vietos duomenų bazę, kurioje būtų saugomi išaiškintų sukčių duomenys. Tačiau įstatymai draudžia atskleisti klientų duomenis tretiesiems asmenims. Taigi jei suk-čius nebuvo baustas administracine ar baudžiamąja tvarka, informacijos apie jį konkurentams pateikti negalima, nebent neoficialiai. Tačiau tokiu atveju draudikai neturi pagrindo jo neaptarnauti arba skirti didesnę nei kitiems mėnesinę įmoką.