- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vagysčių iš būstų pastaraisiais metais mažėja, tačiau nuo ilgapirščių visoje šalyje kasmet vis dar nukenčia tūkstančiai žmonių. Draudikai teigia pastebintys besikeičiančias tendencijas, iš kurių ryškiausia – sezoniškumas. Vėlyvas ruduo bei žiema 2016–2017 m. vagysčių skaičiumi smarkiai nusileido pavasario ir vasaros mėnesiams.
„Įsitikinimas, kad tamsa – geriausias vagišių draugas, ko gero, nebėra visiškai teisinga. Statistiškai matome, kad vagysčių skaičius išauga šviesiuoju metų laiku – pavasarį ir vasarą. Tokios tendencijos susijusios su išaugusiu vagišių operatyvumu bei faktu, kad šiltuoju metų laiku namuose praleidžiama kur kas mažiau laiko“, – teigia draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.
Vagys paskui gyventojus migruoja į priemiesčius
Vilniaus apskrities policijos skyriaus viršininkas Sigitas Šemis teigia, kad dar prieš dešimtmetį, 2008 m., buvo užregistruota per 6000 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų, o štai 2016 m. – jau tik 2500.
„Matome, kad gerą dešimtmetį nusikaltimų skaičius mažėja. Tačiau jei 2008 m. ir vėliau dominavo vagystės iš daugiabučių, tai dabar dominuoja vagystės iš statomų namų bei nuosavų gyvenamųjų namų šalia didmiesčių“, – tendencijas komentuoja S. Šemis.
Draudimo statistika šias tendencijas taip pat patvirtina.
„Matome, kad iš tiesų įsilaužimų į butus mažėja, o štai individualių namų savininkai nukenčia vis dažniau. Išimtis – daugiabučių sandėliukai ir rūsiai. Ten vagišiai vis dar laužiasi pakankamai dažnai, o jų grobis būna įvairus – tai ir lengvoji ūkio technika, įvairūs grąžtai, pjūklai, dviračiai, kiti namų apyvokos daiktai, o kartais išneša tik uogienes ir agurkus“, – teigia D. Strazdienė.
Pasak jos, vidutiniai nuostoliai vagystės metu siekia per 700 eurų.
Vieni atidžiai rengiasi, kiti – bando laimę
Vilniaus apskrities policijos skyriaus viršininko teigimu, nusikaltėlius vis dar galima skirstyti į dvi grupes.
„Vieni nusikaltėliai – tai gerai organizuotos grupės, kurios vagia iš prabangiai atrodančių gyvenamųjų namų su išankstiniu pasiruošimu, turima informacija, kad ten tikrai laikomas brangus turtas. Kita nusikaltėlių kategorija yra vagišiai, kurie tiesiog bando laimę. Dažnai tai narkotines medžiagas vartojantys asmenys, ieškantys lengvo greito grobio, nevengiantys apšvarinti ir statybvietes susirenkant viską, ką ten randa vertingo“, – sako S. Šemis.
Būna, kad pasisavinama viskas – nuo vertingų daiktų iki baldų, įmontuojamos buitinės technikos, išneša net dušo kabinas.
Draudikų teigimu, nuo lengvo grobio ieškančių vagišių dažnai nukenčia ir vasarnamiai, sodybos, kurios nuo rudens iki pat pavasario būna retai lankomos. Tačiau nuo tokių nuostolių nėra apsaugoti ir nuolat gyvenami būstai.
„Yra pasitaikę atvejų, kai žmogus randa savo namus lyg iššluotus. Būna, kad pasisavinama viskas – nuo vertingų daiktų iki baldų, įmontuojamos buitinės technikos, išneša net dušo kabinas. Tačiau kur kas dažniau vagiami tiesiog brangūs daiktai, technika, ieškoma seifo ar grynųjų pinigų. Itin skaudu, kai netenkama didelę asmeninę vertę turinčių daiktų, kurių vertė ne pinigais matuojama“, – sako D. Strazdienė.
Draudimo bendrovės BTA užsakymu 2017 m. rugpjūtį tyrimų bendrovės RAIT atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad vertindami vagysčių nuostolius penkiabalėje sistemoje, grynųjų pinigų vagystę žmonės vertina kaip galinčią juos nuliūdinti labiausiai – vidutiniškai 4,61 balo iš 5-ių. Į brangiausio namų turto penketuką taip pat patenka naminiai gyvūnai (4,39), mobilieji telefonai (4,30), televizoriai (4,23) bei juvelyriniai dirbiniai (4,23).
Išeitis – saugi kaimynystė
Tvirtos durys, gera spyna ar pakeisti langai, o gal net signalizacija atrodo pakankamas saugumo garantas. Tačiau draudikai pastebi, kad rimtam vagiui, tokios apsaugos priemonės – nedidelė kliūtis.
„Taip, žinoma, gerą spyną išlaužti šiek tiek sunkiau, tačiau tai vis tiek yra tik laiko klausimas. Be to, vagišiams sukirba mintis, kad už gerų durų jų tikėtina laukia ir neblogas grobis. Laikas kartais gali būti tas faktorius, kuris atgrasys nuo įsilaužimo, tačiau vienintelis tikras saugiklis – žmogiškas budrumas ir dėmesys“, – įsitikinusi D. Strazdienė.
Pasak specialistės, bendravimas su kaimynais, perspėjimas, jei ilgesnį laiką išvykstate, taip pat ir dėmesys nepažįstamiems asmenims daugiabučiuose bei nuosavų namų kvartaluose iš tiesų leidžia jaustis kur kas saugiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas28
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...