- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai mato naujų butų pasiūlos trūkumą trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet tikisi, kad jų per ateinančius dvylika mėnesių bus pastatyta daugiau, rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa.
Rinkoje – augimo lūkesčiai
"Netikėtai aukštas būsto rinkos aktyvumas šių metų pradžioje įkvėpė optimizmo NT rinkos dalyviams – padidėjo kainų augimo lūkesčiai, kuriuos pakurstė ir apklausos dalyvių įvardijamas naujo būsto pasiūlos trūkumas didmiesčiuose. Vis dėlto dauguma apklaustų NT rinkos dalyvių prognozuoja, kad šiemet naujų butų bus pastatyta daugiau nei pernai", – sako Nora Marija Laurinaitytė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė.
Dauguma apklausos dalyvių mano, kad per ateinančius dvylika mėnesių naujų butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kils. Kainų augimo lūkesčius šių miestų centruose nurodė atitinkamai 87, 80 ir 100, o gyvenamuosiuose rajonuose – atitinkamai 87, 60, ir 100 proc. apklaustųjų. Tai gerokai optimistiškesni lūkesčiai nei pernai vasarą – per šį laikotarpį manančiųjų, kad trijuose didžiuosiuose miestuose esančių naujų butų kainos per ateinančius dvylika mėnesių pakils, dalis padidėjo 40–80 proc.
Dauguma apklausos dalyvių mano, kad per ateinančius dvylika mėnesių naujų butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kils.
NT rinkos dalyviai nurodė paklausos struktūros pokyčius sostinėje. Jų teigimu, Vilniuje perkama daugiau erdvesnių butų, perkantys nuomai vis dažniau turi visą reikiamą sumą iš asmeninių lėšų. Kad tipinis naujų butų pirkėjas Vilniuje keičiasi, nurodė beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių. Kaip pagrindinę besikeičiančio naujų butų pirkėjo Vilniuje paveikslo priežastį respondentai įvardijo išaugusį didesnio būsto ploto poreikį – pirkėjai ieško butų su daugiau kambarių arba tokio išplanavimo, kuris sudarytų galimybę įsirengti biurą namuose. Taip pat respondentai nurodė, kad išaugo perkančiųjų pirmą butą investicijai dalis, ir šie pirkėjai būstą investicijai įsigyja nuosavomis lėšomis, t.y. be banko paskolos.
Kaune ir Klaipėdoje tokių struktūros pokyčių kol kas dar neįžvelgiama. Investuojančiųjų į naujų butų nuomą dalis padidėjo ir pasiekė lygį, buvusį iki pandemijos. Apklausos dalyvių nuomone, kas ketvirtą butą trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose įsigijo investuojantieji į būstą nuomai.
Beje, paskolos būstui įsigyti sudaro beveik pusę viso kredito įstaigų suteiktų paskolų privačiam ne finansų sektoriui portfelio. Lietuvos bankas reguliariai stebi situaciją NT rinkoje, vertina jos naujausias tendencijas (NT rinkos dalyvių apklausa yra NT rinkos stebėsenos priemonė).
Pesimizmas dėl komercinio NT
Gerokai santūriau NT rinkos dalyviai vertino komercinio NT rinkos perspektyvas. Dauguma apklaustųjų tikėjosi, kad per ateinančius dvylika mėnesių pagal naujas sutartis bus išnuomota mažiau modernių biurų ploto nei per ankstesnius dvylika mėnesių. Kad jo bus išnuomota mažiau Vilniuje, manė 53 proc. respondentų. Kad per ateinančius dvylika mėnesių A klasės biurų nuomos kainos Vilniuje sumažės, prognozavo 33, B klasės – 47 proc. respondentų. Palyginti su ankstesne apklausa, kainų lūkesčiai šiek tiek pagerėjo – prieš pusmetį biurų nuomos kainų kritimo tikėjosi atitinkamai 46 ir 58 proc. apklaustų rinkos dalyvių.
Po koronaviruso protrūkio skolintis bankuose investicijoms į prekybines patalpas tapo sunkiau ir buvo labiau juntamas skolinimo sąlygų griežtėjimas. Visi NT rinkos dalyviai nurodė, kad nuo 2020 m. kovo bankuose skolinimosi investicijoms į prekybinių patalpų plėtrą arba įsigijimą Vilniuje sąlygos sugriežtėjo (27 proc. daugiau nei prieš metus vykdytos apklausos metu). Skolinimo investicijoms į biurų ir sandėlių plėtrą ir įsigijimą sąlygas apklausos respondentai vertino panašiai kaip ir prieš COVID-19 pandemiją.
Statybos per metus pabrango
Pasak Statistikos departamento, statybos Lietuvoje kovo mėnesį, palyginti su 2020-ųjų kovu, pabrango 1,8 proc. Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu, – statybos kainos padidėjo 0,4 proc.
Metinį statybos kainų augimą, pasak statistikų, lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio augimas 1,7 proc., statybinių medžiagų ir gaminių kainų bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos padidėjimas atitinkamai 1,4 proc. ir 1 proc.
Iš statinių per metus labiausiai pabrango negyvenamųjų namų statyba – 2,9 proc. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 2,3 proc., inžinerinių statinių – 0,6 proc.
Mėnesinį statybos kainų augimą lėmė 1,3 proc. padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos bei 1,9 proc. sumažėjęs vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia pabrango izoliacinės medžiagos (4,8 proc.) bei metalo gaminiai (2,9 proc.).
Iš statinių per mėnesį daugiausia – 0,9 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 0,4 proc., o inžinerinių statinių sumažėjo 0,1 proc. Pastatų remontas per metus pabrango 1,4 proc., per mėnesį pastatų remonto kainos nepakito.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...