Ūkininkas Edas Sasnauskas rodė žiemai paruoštus, į maišus supilstytus grūdus, kuriuos naudos šildymui.
„Šildome bulvių sandėlius, kur bulves rūšiuojame ir pakuojame. Šiek tiek minimaliai palaikome. Taip pat bulvių sandėlius, kai nukrenta temperatūra, kur bulvės susandėliuotos, irgi reikia šiek tiek pašildyti“, – kalbėjo ūkininkas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ūkininkas skaičiuoja, kad šildyti patalpas grūdais daug pigiau nei pirkti medžio granules. Tona jų dabar kainuoja apie 260 eurų.
„Jeigu grūdus, dar tuo labiau, kai jie yra išvalyti nuo sėklos, atlikę kažkur, gal nuo žemės sušluoti – tokios kainos kaip ir išvis nėra, arba jie gali kainuoti kokį 90–100 eurų. Tai beveik 2,6 karto pigiau negu granulės“, – šnekėjo E. Sasnauskas.
Net ir išvalyti, aukštos kokybės kviečiai gerokai pigesni nei medžio granulės. Grūdų supirkimo kaina dabar mažesnė už jų savikainą – kviečių vos 160 eurų už toną.
„Situacija dabar tokia liūdna yra“, – pabrėžė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko, grūdais šildosi mažai ūkių, tad tragedijos čia nėra. Juolab, tai tik matematika, kai skaičiuojami pinigai.
„Jeigu reikia parduoti dvi tonas grūdų, kad gautume vieną toną granulių, – tikriausiai iš to išskaičiavimo ir sakyti, kad tai yra nenormalu, tikriausiai negalima, nes ne tie brangiausi, ne maistiniai grūdai yra deginami“, – pasakojo R. Juknevičius.
Žemės ūkio viceministras Artūras Pekauskas šiuos metus laiko nestandartiniais. Grūdų perteklius fiksuotas visur, tad kaina dabar rekordiškai žema. Vis dėlto grūdais kūrenti neskatintų.
„Žemės ūkio ministerijos pozicija visgi yra ta, kad grūdai, užauginti Lietuvoje, kurie atitinka tam tikrus kokybės standartus, turėtų būti naudojami pagal paskirtį – tai yra maisto gamybai“, – nurodė žemės ūkio viceministras.
Bulvių augintojai žiemą šildo 2,5 tūkstančio kvadratinių metrų sandėlius, tad natūralu, kad skaičiuoja ir brangių medžio granulių neperka.
„Šiaip kažkiek metų anksčiau buvo ta pati situacija. Vienu metu buvo, kad grūdų tikrai neapsimokėjo, nes bent jau dengdavo savikainą – kainavo apie 300 eurų, o granulės apie 200 eurų“, – teigė E. Sasnauskas.
Tačiau dabartinės kainos stebina visus.
„Keista, kai galbūt krūmynai yra brangesni už grūdus – čia yra vietos pagalvoti“, – sakė A. Pekauskas.
Anot ūkininko, kurui naudojami nevalyti grūdai mažiau teršia aplinką. Jų lieka visuose ūkiuose, o granulėms gaminti reikia specialios įrangos, plastiko.
„Jeigu granulę norint pagaminti reikia elektros, ją reikia suspausti, išdžiovinti, supakuoti į maišelius arba į maišus kažkokius – tai naudojama pakuotė, energetika naudojama, kai šiuo atveju nieko nereikia“, – kalbėjo E. Sasnauskas.
O grūdams nereikia nieko – tiesiog supilti iš maišo į šildymo katilą ir viskas. Ūkininkas apie pašarinių grūdų deginimą pasvarstyti siūlo ir biokatilinėms, mat šių grūdų likučių nereikia niekam – geriau juos deginti ir gauti šilumos.
(be temos)