- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per rugpjūčio mėn. Vilniuje, „Citus“ analitikų duomenimis pirminėje būsto rinkoje rezervuoti 435 nauji butai ir kotedžai. Kaune, tuo tarpu, užfiksuotas geriausias šių metų ir trečias geriausias visų laikų rezultatas – 153 rezervuoti būstai.
Sostinėje per visus aštuonis mėnesius rezervuoti jau 5 897 būstai (butai ir kotedžai) ir tai yra 8 proc. daugiau nei pernai per visus metus (5 479) ir vos 3 proc. mažiau nei per metus 2019–aisiais (6 058). Tų pačių 3 proc. iki pernai visų metų rezultato trūksta ir Kaune, tačiau vertinant šiandieninį rezultatą, 2019 m. buvo fiksuota ketvirtadaliu rezervacijų.
„Nors girdime, kad ir laikinojoje sostinėje žmonės dar labai aktyviai atostogauja, matome, kad atostogų išėjo būtent vilniečiai – matyt, prieš planuojamus „gyvus“, kontaktinius mokslo metus. Taigi, situacija, lyginant su praėjusiu mėnesiu, apsivertė aukštyn kojomis. Iš kitos pusės, tai leido Vilniaus rinkai šiek tiek giliau įkvėpti: sparčiau ūgtelėjo pasiūla, o kainos paaugo visai nežymiai“, – apibendrina išskirtinius projektus Vilniuje bei Kaune kuriančios įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)
Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)
Vertindamas kelerių paskutinių metų duomenis, ekspertas pastebi, kad sostinėje pirminė būsto rinka sparčiai auga, o Kaune demonstruoja pavydėtiną stabilumą.
Grafikas nr. 3: Vilniaus ir Kauno metinės būsto rinkos dinamika ir augimas 2017–2021 m. („Citus“ duom.)
Naujų projektų – daug, bet bendra pasiūla auga iš lėto
Per mėnesį Vilniuje pirkėjams buvo pristatyti net 8 nauji projektai arba projektų etapai. Bendras naujų būstų „sandėlis“, atmetus rezervuotus butus bei kotedžus, rugpjūčio mėn. pabaigoje ūgtelėjo iki 3 926. Visgi, pirkėjai rinktis galėjo vos iš 1,5 proc. daugiau būstų nei pasiūloje buvo liepos gale. Šis skaičius, dėl didelės paklausos, siekia tik šių metų vidurio rezultatą ir 22,5 proc. mažesnis nei buvo sausį (4 811).
Tokį kiekį būstų, vertinant vidutinį mėnesinį šių metų rezervacijų greitį (737), rinka „įsisavintų“ per mažiau nei pusmetį – maždaug per 5,3 mėn.
Kaune pasiūla, procentine išraiška, išaugo šiek tiek daugiau nei Vilniuje, nors taip pat labai nežymiai – 2,7 proc. Laikinojoje sostinėje pirkėjų dėmesio rugpjūčio gale laukė 1 232 nauji būstai, o liepos pabaigoje – 1 200. Nors pokytis ir nėra didelis, tačiau tokie skaičiai antro didžiausio Lietuvos miesto „sandėlyje“ nematyti net nuo 2019–ųjų.
Vertinant šių metų mėnesinių rezervacijų rezultatus, tokios pasiūlos Kaune užtektų vienerių metų laikotarpiui.
„Citus“ Vilniuje pirkėjams šiuo metu siūlo rinktis iš 73, Kaune – iš 50 būstų projektuose „Miško ardai“, „Link ten“, „PaJustis“, „Radio City“ ir „Klevų namai“. Šiais metais įmonė dar planuoja rinkai pristatyti naujų būsto projektų.
Grafikas nr. 4: Naujų būstų pasiūlos dinamika Vilniuje ir Kaune, 2021 m. („Citus“ duom.)
Kainų pokyčiai būsto įperkamumo gadinti negrasina
Dėl fundamentaliai kainas auginančių dedamųjų (aukštos paklausos, lėtai augančios pasiūlos), Vilniuje būsto kainos taip pat padidėjo. Tiesa, pakankamai nežymiai – vos 1,9 proc. Rugpjūtį vidutinės kvadratinio metro naujuose butuose ar kotedžuose kainos siekė 2 397 Eur, liepą – 2 353 Eur.
Kainų pokyčiui įtakos turėjo rinkai pasiūlyti aukštesnės klasės projektai. Matome, kad pasiūlą ir toliau augins didesnės pridėtinės vertės būstai. Taip pat ekonomistai projektuoja teigiamą ir gan spartų ekonomikos augimą, kuris didina infliaciją statybinių medžiagų ir darbų srityje. Tai išlaikys ir galutinių būsto kainų augimą“, – kalba Š. Tarutis.
Iš kitos pusės, pastebi „Citus“ specialistas, tam tikros įtampos geopolitinėje aplinkoje bei šalies viduje atsispindėjo vartotojų pasitikėjimo rodiklyje, neleido sparčiai didėti paklausai. Taigi, ir kainos išliko, iš esmės, stabilios. Artimiausiais mėnesiais didesnių pokyčių jis taip pat neprognozuoja.
„Tuo tarpu būsto įperkamumas ilgalaikėje perspektyvoje taip pat neblogės. Ekonomistų vertinimu, Lietuvoje darbo užmokestis vis dar išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai, atsižvelgiant į augančią ekonomiką, planus didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), leidžia prognozuoti bendrą darbo užmokesčio augimą artimiausiais metais, kuris bus didesnis nei infliacija, o tai garantuos balansą būsto rinkoje“, – sako „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Š. Tarutis.
Kaune, lyginant su liepos mėnesiu, vidutinės būsto kainos augo sparčiau – 4 proc. „Citus“ analitikai komentuoja, kad didesnis augimas fiksuotas dėl santykinai nedidelėje rinkoje rugpjūtį pradėtų dviejų prestižinės klasės projektų pardavimų, kurie vidutinę kainą pakėlė iki 1 848 Eur/kv. m. Liepą laikinojoje sostinėje vidutinė naujuose būstuose kaina siekė 1 775 Eur/kv. m.
Grafikas nr. 5: Vidutinių kainų (Eur/kv. m) pokytis Vilniaus ir Kauno pirminėse būsto rinkose, 2021 m. („Citus“ duom.)
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...
-
Pusšimtis Seimo narių prekybos tinklus ragina žymėti tiekiančių į Rusiją bendrovių prekes3
Parlamentarai vėl ragina šalies prekybos tinklus žymėti eksportuojančių į Rusiją bendrovių gaminius. ...
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą18
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...