- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Centriniai bankai buvo įsitikinę, kad, keldami palūkanų normas, nors ir skausmingai daugeliui, sumažins infliaciją iki vadovėlinės 2 proc. ribos ir visi gyvens laimingai. Bankinės sistemos nestabilumo, atrodo, jie nesitikėjo. Lietuvoje, nors finansinio drebėjimo nesijaus, komerciniai bankai iš išaugusių palūkanų susikraus tokį pelną, kad valdžia svarsto, kaip elgtis – ar nugriebti robinhudiškai dalį pelno, ir kaip tai padaryti. Apie tai pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
– Amerikos Federalinis rezervų bankas pakėlė palūkanų normas. Nepaisant sukrėtimų, ar tai geras sprendimas?
– Centrinis bankas kovoja su infliacija. Šiame palūkanų normų kėlime yra pinigų politikos perdavimo mechanizmas, kad veiktų efektyviai. Kolegos Amerikoje turbūt galvoja, kad mechanizmas veikia efektyviai, pinigų politikos sprendimai per palūkanų normų padidinimą bus tinkamai perduoti į JAV ekonomiką ir nesureikšmina atskirų bankų problemų, kurios lokalizuotos ir imtasi tikrai stiprių priemonių. Kai kurie sako, kad ėmėsi kūjo prieš musę. Įvairios Amerikos institucijos tikrai stiprias priemones pritaikė, stiprindamos savo šalies bankų sistemą.
– Tačiau infliacija nemažėja taip greitai, kaip visi tikėjosi.
– Reikia nepamiršti, kad visi ekonominės politikos sprendimai neveikia akies mirksniu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai duobėtas kelias?
– Jeigu vertiname patį poveikį, mes turime žiūrėti į prognozes, kaip juda infliacija vidutiniu laikotarpiu. Euro zonoje akivaizdžiai matome, kad infliacija po Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimo grįžta į normalų 2 proc. lygį per ateinančius kelerius metus. Kita dalis – kas būtų, jei šių sprendimų nebūtų. Ar nebūtų infliacijos? Dabar Lietuvoje 10 proc. infliacija, euro zonoje – 8 proc. Galbūt kalbėtume visai apie kitus skaičius. Infliacijos laužas labai pavojingas: degina santaupas, pajamas, kraipo ekonomiką.
– Tačiau ar sutinkate, kad yra žemės drebėjimo kvapas?
– Nesutinku. Nesutinku ir dėl to, kad palūkanų normos kaltos. Reikia skirti du dalykus. T. y. bankai, jų veikla, priežiūra, modelis, reguliavimas. Tai lengvesnis reguliavimas Amerikos mažesniems bankams, kas buvo „Silicon Valley“ bankui – tam tikrų reikalavimų netaikymas, veiklos modelio netinkamas patikrinimas, kuris, deja, netvarus pakilus palūkanų normoms. Tai ne palūkanų normos pakilimo problema, bet veiklos modelio. Palūkanų normos gali ir kilti, ir kristi. Euro zonoje veikia kitos taisyklės. Baziniai trys reikalavimai taikomi visiems bankams. Nėra sušvelninto reguliavimo, veiklos modelis visai kitaip prižiūrimas. Turime žymiai stipresnį priežiūros mechanizmą, turime ECB, turime nacionalines institucijas, turime pertvarkymo mechanizmus. Visiems svarbiausiems rinkos dalyviams parengti pertvarkymo planai, turime nacionalines indėlių draudimo sistemas. Amerikoje yra Amerikos problemos, Šveicarijoje – Šveicarijos, bet euro zonoje turime savo taisykles. Turiu paminėti, kad likvidumas, kapitalizuotumas ir pelningumas yra visai kita istorija.
Reikia nepamiršti, kad visi ekonominės politikos sprendimai neveikia akies mirksniu.
– Komerciniai bankai uždirbs labai daug pinigų. Norėtumėte nugriebti dalį grietinėlės nuo pelno?
– Ne taip pateikčiau klausimą. Manau, kovodamas su infliacija, staigiai įsižiebusia dėl išorinių priežasčių, ECB privalėjo reaguoti per pagrindinę priemonę – palūkanų normų didinimą. Jis buvo labai staigus. Euro sistemoje palūkanų normų kilimas atneša didžiulių pajamų. Šiame kontekste svarbu, kad yra didžiulis sukrautas likvidumas. Lietuvoje jis dar didesnis negu kitose valstybėse. Tos lėšos laikomos Centriniame banke ar kažkur kitur, kur vėl atneša papildomų pajamų, t. y. netipinės pajamos dėl susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių.
– Ką bankai turėtų daryti? Jie turėtų pasidalyti? Kokie yra būdai?
– Vasario 6 d. mes, kaip institucija, pateikėme daugybę priemonių, kaip sustiprinti konkurencinę aplinką, paslaugų prieinamumą. Iš bankų perspektyvos, galime pasilyginti su Baltijos valstybėmis, kad tuo pačiu indėliu terminuotų palūkanų normos Lietuvoje yra mažesnės.
– Jei bankai pakeltų palūkanų normas terminuotiems indėliams, ar atsisakytumėte minties dėl solidarumo mokesčio?
– Solidarumo įnašo mokestis sukonstruotas taip, kad jis reaguotų į netipinį pelno padidėjimą. Tas mokestis atsirastų, jeigu pelnas būtų didesnis nei įprastai. Jeigu išlaidos išaugtų ar pajamos nebūtų tokios didelės, kaip numatoma, sumažėtų apmokestinamoji bazė ir solidarumo įnašo galbūt nebūtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą2
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...