- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mišrios Seimo narių grupės parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, kad jį šokiravo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pareiškimai, jog ji nemato pagrindo subsidijuoti dėl politinės įtampos tarp Baltarusijos ir Lietuvos veiklą apribojusių įmonių patirtus nuostolius, kadangi dabartinė politinė situacija verslams neturėjo būti netikėtumas.
„Jau ne pirmą kartą šios Vyriausybės požiūris į verslą šokiruoja. Visų pirma, noriu priminti, kad santykių su Baltarusija paaštrėjimą sukėlė ne pasikeitusi situacija pačioje Baltarusijoje, kaip norima pateikti, o tarptautinės sankcijos, kurių sugriežtinimo viena pagrindinių iniciatorių yra Lietuva. Todėl Vyriausybė neturi jokios teisės dabar atsiriboti nuo susidarančių pasekmių“, – antradienį išplatintame pranešime tvirtina A. Butkevičius.
„Neabejoju, kad verslas visuomet apdairiai vertina verslo riziką, juk rizikuoja savo lėšomis. Tačiau neįmanoma numatyti visų geopolitinių situacijų ar sprendimų“, – pridūrė jis.
Jau ne pirmą kartą šios Vyriausybės požiūris į verslą šokiruoja.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad glaudžius ekonominius santykius su Baltarusija palaiko ir kai kurios valstybės valdomos įmonės.
„Kaip bus su Lietuvos geležinkeliais, Klaipėdos uostu? Ar šios strateginės įmonės irgi negali tikėtis jokios valstybės pagalbos? Ar galvojama į priekį, kas bus su jomis? Kur tiek šios įmonės, tiek kitas verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius. O ištikus bėdai tampa nebereikalingas“, – klausia A. Butkevičius.
Ministrų Kabinetui 2012–2016 metais vadovavęs politikas ragina prisiminti po Krymo okupacijos Europos Sąjungos (ES) įvestas sankcijas Rusijai, kuri į tai atsakė maisto produktų importo iš ES embargu.
„Mūsų Vyriausybė nedvejojo nė akimirkos, iš visų jėgų stengėmės padėti verslui, ypač labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams. Mums pavyko įrodyti Europos Komisijai (EK), kad Lietuvai kaip labiausiai iš visų ES šalių nukentėjusiai nuo sankcijų reikalinga finansinė parama. Lietuvos pieno gamintojai tuomet gavo EK kompensaciją, papildomą paramą skyrė ir valstybė iš savo biudžeto“, – primena politikas.
Buvusio premjero neįtikina ir ministrės samprotavimai apie naujų rinkų atidarymą.
„Kol kas, atrodo, dešiniesiems kur kas sėkmingiau sekasi rinkas uždarinėti. Turėjau įdomios patirties, kuomet po Dalai Lamos vizito tik po ilgų pastangų mūsų Vyriausybei pavyko atverti Kinijos rinką. Gaila, kad prekybinių ryšių lengva ranka atsisako tie, kurie neturi jokio supratimo, kaip sudėtinga juos užmegzti, kiek finansinių, žmogiškųjų išteklių, sumanumo ir laiko reikia į tai investuoti“, – tvirtino A. Butkevičius.
A. Armonaitė Baltarusijos rinkoje veiklą vykdžiusioms įmonėms subsidijų nežada: jie žinojo, kur daro verslą
ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė antradienį sakė nematanti pagrindo subsidijuoti dėl politinės įtampos tarp Baltarusijos ir Lietuvos veiklą apribojusių įmonių patirtus nuostolius. Ministrės manymu, Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmai ten investavusiems Lietuvos verslininkams neturėjo būti netikėtumas.
„Kaimyninėje šalyje tie pokyčiai, kurie vyksta, ir mūsų ekonominis bendradarbiavimas kelia tam tikrų iššūkių tam tikrai daliai mūsų verslų. Tačiau akivaizdu, kad tokioje rinkoje, kaip Baltarusija, veikimas nėra kažkokia naujiena ar staigmena Lietuvos verslui, jog tai yra autokratinė ar totalitarinė valstybė“, – antradienį LRT radijui sakė A. Armonaitė.
Pasak ministrės, dabar Lietuvai svarbiausia ieškoti daugiau rinkos alternatyvų.
„Tai yra rizika, kuri buvo prisiimta. Natūralu, kad rizika pasireiškia į vieną ar į kitą pusę. Mes, žinoma, irgi diskutuojame, kaip galbūt būtų galima trumpuoju laikotarpiu amortizuoti tuos pokyčius, tačiau aš noriu pasakyti, jog tikslas yra daugiau pasirinkimų, daugiau rinkų ir daugiau alternatyvos“, – aiškino politikė.
Visgi ekonomikos ir inovacijų ministrė pažymėjo, kad toks amortizavimas nereiškia, jog verslams bus subsidijuojami dėl sustabdytos ar apribotos veiklos patirti nuostoliai, kadangi į Baltarusijos rinką investavę verslai, jos manymu, puikiai žinojo, ką daro.
„Kai kurioms įmonėms galbūt trūksta apyvartinių lėšų, tai valstybė turi finansinių instrumentų, ir mes juos nagrinėjame, kaip galbūt būtų galima paskatinti. Tačiau pasakysiu tiesiai – apie jokias subsidijas mes kalbėti negalime. Taip, suprantame, kad yra sunkumų, tikimės, jog jie yra laikini, tačiau, kai darai verslą Baltarusijoje, tu žinai, kur tu jį darai“, – įsitikinusi A. Armonaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: ribota būsto pasiūla gali neleisti slopti lūkesčiams dėl kainų1
Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra isto...
-
Lietuvos oro uostai iššūkių dėl atšaukiamų skrydžių nepatiria
Kai kuriems Europos oro uostams patiriant iššūkių dėl aktyvaus keleivių srautų augimo bei atšaukiamų skrydžių, Lietuvos oro uostai teigia, kad situacija šalyje yra nepakitusi, atšaukiamų skrydžių skaičius nedideli...
-
Europos Komisija „Rail Baltica“ skyrė dar 360 mln. eurų
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyboms Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar 360 mln. eurų. ...
-
Taivano ministras: Rusijos grėsmė neatbaido nuo investicijų į Lietuvą
Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu mano, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Europoje didėjančios geopolitinės įtampos nesumažins investicijų Lietuvoje patrauklumo. Ministras akcentuoja, kad Lietuva yra NATO aljanso dalis, todėl, mini...
-
S. Skvernelis: rudenį nebebus galima nematyti gyventojus užklupusių ekonominių sunkumų2
Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad Seimo rudens sesijoje reikės grįžti prie siūlymų, kaip padėti gyventojams, Lietuvoje daugėsiant ekonominių problemų. ...
-
Kai kuriuos prastos būklės senos statybos daugiabučius ketinama griauti3
Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt. ...
-
Išleidžiama „Erasmus“ programos 35-mečiui skirta moneta1
Lietuvos bankas penktadienį į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Erasmus programos 35-mečiui paminėti. Šiai sukakčiai paminėti vienodo dizaino monetas išleidžia visos devyniolika eurą įsivedusių valstybių. Ik...
-
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą
Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. eurų, nuo liepos privalės jam turėti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą. ...
-
Atnaujinamas traukinio maršrutas tarp Kauno ir Balstogės3
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ penktadienį atnaujina tarptautinį maršrutą Kaunas-Balstogė-Kaunas. Reisai vyks bendradarbiaujant su Lenkijos vežėja „Polregio“. ...
-
Premjerė su ministrais Kaune domėsis Nemuno pritaikymu laivybai12
Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė su kitais Vyriausybės nariais išvažiuojamajame pasitarime Kaune domėsis Nemuno pritaikymu krovininei laivybai ir aptars kitus vidaus vandenų politikos klausimus. ...