- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad Švedijos ekspertams baigus studiją dėl visų Europos Sąjungos elektros tinklų integracijos, paaiškės, ar Lietuvai reikia statyti naują atominę elektrinę (AE).
"Švedijos ekspertai šią studiją jau baiginėja - pirma dalis tos studijos bus pristatyta jau šią savaitę Lietuvai. Paprastai pasakius, tai reiškia, ar Lietuvai pasistačius tokios galios reaktorių ir jam išsijungus, iš kur Lietuva gaus elektros rezervą", - trečiadienį interviu radijui "Znad Wilii" sakė A.Butkevičius.
"Įsipareigojimas jų (baigti studiją - BNS) yra iki rudens, tačiau aš manau, kad jie tą darbą padarys anksčiau", - pridūrė A.Butkevičius.
Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė BNS sakė, kad studiją dėl Baltijos valstybių prisijungimo prie Europos elektros tinklo galimybių "Litgrid" užsakymu atlieka Švedijos įmonė „Gothia Power“. Įmonės pernai balandį pasirašė 4,34 mln. litų vertės sutartį.
"Galutinės jos išvados bus pateiktos tik rudenį, jos bus teikiamos Europos Komisijai", - BNS sakė E.Butkutė Lazdauskienė
Vyriausybės vadovas dar kartą sukritikavo ankstesnę Vyriausybę dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto. Jis teigė, jog ankstesnė valdžia nebuvo pasiruošusi naujos branduolinės jėgainės statyboms, neturėjo finansavimo plano.
Anot A.Butkevičiaus, naujos AE projektas būtų ilgalaikis, o jo poveikį vartotojai pajustų 2023 metais.
"Jeigu nori ateiti investuotojas, prašau, ir šiandien tegul ateina, investuoja ir tegul stato, bet tegul pasiskaičiuoja, ar jam elektros energijos pardavimo kaina bus rinkos kaina. (...) Reikia suvokti, kad mūsų elektros tinklai kol kas yra sinchronizuoti su BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, ir Lietuva - BNS) tinklais, o norint sinchronizuotis su vakarais, mums reikėtų dar turėti jungtis su Lenkija, netgi tris", - interviu radijo stočiai tvirtino A.Butkevičius.
Vyriausybė gegužę įpareigojo energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių iki liepos tartis su regioniniais partneriais - latviais ir estais bei Japonijos korporacija "Hitachi", ar naujomis sąlygomis jiems yra priimtinas VAE projektas. Jei būtų nutarta jį kartu tęsti, iki spalio 1 dienos būtų apsispręsta dėl bendros projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.
Premjero sudaryta darbo grupė šių metų pavasarį padarė išvadą, kad atominės elektrinės statyba Lietuvai yra per brangi, o jos gaminamos elektros kaina gali būti nekonkurencinga. Po to valdžia pareiškė, jog projektas būtų tęsiamas tik pagerinus sąlygas, dėl kurių būtų deramasi su Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis bei strategine investuotoja "Hitachi".
Švedams atliekant studiją, iki šių metų rudens vertinami galimi Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklu darbui sinchroniniu režimu scenarijai. 50 proc. jos vertės finansuoja Europos Sąjunga, o likusią dalį lygiomis dalimis - Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai.
"Litgrid" yra įpareigota įgyvendinti Lietuvos energetikos sistemos prisijungimo prie Europos tinklų projektą. Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų prisijungs 2020 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...