Pasak Būsto rūmų prezidento Algio Čapliko, gyventojų nesutarimai dėl remonto darbų gali lemti ne tik prastėjančią pastato būklę, bet ir didėjančią žalą kitų savininkų turtui.
„Įsivaizduokime situaciją: namo stogas kiauras, viršutinio aukšto gyventojų butas nuolat užliejamas, tačiau dalis savininkų priešinasi remontui. Po kiekvieno lietaus žala didėja. Kas už ją atsakys? Ar teisinga, kad vienų savininkų sprendimų pasekmes turi savo sąskaita dengti kiti? Teisė spręsti dėl bendro turto turi reikšti ir atsakomybę už tokių sprendimų padarinius“, – pranešime cituojamas A. Čaplikas.
Būsto rūmų vertinimu, Lietuva galėtų remtis Vokietijos teismų praktika, pagal kurią savininkams, dėl kurių kaltės nebuvo priimtas sprendimas atlikti neatidėliotiną remontą, gali kilti asmeninė atsakomybė už atsiradusią žalą.
Vis dėlto pabrėžiama, kad atsakomybė tokiais atvejais nėra automatinė – turi būti įvertintas remonto būtinumas, savininko kaltė ir jo veiksmų ryšys su padaryta žala.
A. Čapliko teigimu, Lietuvoje taip pat reikėtų svarstyti mechanizmą, kuris leistų nustatyti atsakomybę už nepagrįstą trukdymą atlikti būtinus remonto darbus.
„Siūlome diskutuoti apie mechanizmą, kuris leistų įvertinti savininkų atsakomybę tais atvejais, kai jie, žinodami apie realią grėsmę, kaltai sutrukdo atlikti būtinus darbus ir dėl to atsiranda žala. Negali būti taip, kad vieni priima sprendimus, o už jų pasekmes moka kiti“, – teigia jis.
Būsto rūmai pažymi, kad Lietuvoje tam tikros finansinės pasekmės už trukdymą įgyvendinti bendrus sprendimus jau numatytos daugiabučių renovacijos srityje. Esant nustatytoms sąlygoms, dėl kompensacijos gavėjo veiksmų ar neveikimo nepradėjus renovacijos, kompensuojama šildymo išlaidų dalis gali būti sumažinta 50 proc., o vėliau kompensacija gali būti neskiriama iki trejų šildymo sezonų.
Vis dėlto organizacija pabrėžia, kad griežtesnė atsakomybė neturėtų riboti gyventojų teisės kontroliuoti remonto išlaidas, reikalauti pagrįstų sąmatų ir skaidraus rangovų pasirinkimo.
Naujausi komentarai