Laukinę lietuvišką žuvį skatins parduoti Lietuvoje, o ne eksportuoti

  • Teksto dydis:

Ketvirtadienį žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ pasirašė susitarimą, kuriuo nuo šiol skatins siekti, kad Kuršių Mariose ir teritoriniuose Lietuvos Baltijos jūros vandenyse sugauta žuvis būtų tiekiama ir realizuojama Lietuvoje – o ne pridėtinės vertės nekuriančiam sugautos žuvies eksportui.

Tiesiai iš žvejo tinklų

„Šis susitarimas puikiai koreliuojasi su Europos Sąjungos Žaliuoju kursu ir sveikos gyvensenos skatinimu. Vakar žvejys pagavo žuvį – o šiandien ant prekystalio. Pajūryje ar Kaune buvo galimybė ir anksčiau įsigyti šviežios laukinės žuvies, bet Vilniuje ir kituose didmiesčiuose sunkiau – tad planuojame plėsti tinklą ir partnerystes“, – sako žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė" vadovas Mindaugas Maciulevičius ir priduria, kad šiuo metu šiems procesams trūksta logistikos centrų ar gamybinių patalpų, tačiau tai gana paprastai išsprendžiama – tereikia iniciatyvos.

Dėmesys pridėtinei vertei

Šiuo susitarimu bus skatinama kurti kuo daugiau pridėtinės vertės – kuri naudinga visai šalies ekonomikai. „Skatinsime žvejų, smulkių perdirbėjų bei ūkininkų partnerystę, prekiaujant mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, tiekiant produkciją į prekybos tinklus bei parduotuvėles, aprūpinant sveikesniu maistu darželius bei mokyklas“, – sako M. Maciulevičius, kuris pastebi kad jau ir dabar turgavietėse didžiausios paklausos sulaukia laukinė žuvis, kurios kaina yra prieinama didžiajai daliai gyventojų – tarp jų ir mažesnes pajamas gaunantys ar pensininkai.

Skatinsime žvejų, smulkių perdirbėjų bei ūkininkų partnerystę, prekiaujant mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, tiekiant produkciją į prekybos tinklus bei parduotuvėles, aprūpinant sveikesniu maistu darželius bei mokyklas.

Anot jo, žuvies perdirbimas ir naujų produktų paieška – modernios ekonomikos variklis bei prioritetas. Tai kur kas tvariau nei žaliavos eksportavimas užsienio rinkoms. Todėl bus skatinama ir mažesnės vertės žuvis – kurios yra mažiau populiarios – perdirbti ir kurti naują asortimentą, kuris bus dar labiau prieinamas vartotojams.

Trečdalį eksportuoja

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė antrina ir priduria, kad visai kitokie vartojimo įpročiai ir prioritetai yra kaimynų latvių ar lenkų: „Lietuvoje žvejai pagauna gana didelius kiekius tokių žuvų kaip kuoja ar nedideli karšiai – tačiau jie neturi paklausos čia Lietuvoje, tad faktiškai visos žuvys eksportuojamos į kaimynines šalis, kuriose jos perdirbamos. Sūdomos, konservuojamos, gaminamas faršas. Tad žvejai turėtų daugiau dirbti šiuo klausimu, šias žuvis sertifikuoti, labiau šviesti vartotojus šių žuvų maistinės vertės klausimu – kad ji nors ir mažiau populiari, tačiau vertinga“.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ duomenimis, per metus Kuršių Mariose ir teritoriniuose Lietuvos Baltijos jūros vandenyse pagaunama 1200 tonų žuvies, iš kurių 25-30 proc. yra eksportuojama kaip nebrangi žaliava.

Anot S. Jakubauskienės, šie kiekiai nėra dideli – kadangi žuvininkystė yra kvotuojama, todėl turime branginti išteklius ir siekti, kad kuo mažiau žuvų arba išvis nepakliūtų į kitas rinkas.

Turi keistis požiūris

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila tikina, kad šiems procesams svarbūs ir lietuvių mitybos įpročiai. „Lietuviai vis dar labiau valgo lašinius nei žuvį. Todėl kai kurios žuvys, kurios yra, pavyzdžiui, Ispanijoje delikatesas – Lietuvoje turguje parduodamos už 20 euro centų už kilogramą“, – pastebi asociacijos atstovas ir priduria, kad gamintojai visuomenę turėtų daugiau informuoti apie žuvies maistinę vertę.

Anot jo, šiuo metu viena iš pagrindinių silpnųjų vietų – kad nėra sukurtos perdirbimo sistemos, trūksta logistikos centrų, todėl didžiąją dalį žuvies šviežios žuvies superka perpirkėjai. Kur kas geriau būtų, jei savo cechą turintis žvejys galėtų tiesiogiai parduoti žuvį mobiliuose turgeliuose ar kitose prekybos vietose.

„Turėtų keistis požiūris – žvejai turėtų norėti pagauti ne daugiau žuvies, o sugavę ją perdirbti ir tokiu būdu sukurti didesnę pridėtinę vertę“, – pokalbį baigia pašnekovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taip

Taip portretas
Klaipedoje reikia naujo žuvies aukciono-atrakciino:)
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių