- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ pasirašė susitarimą, kuriuo nuo šiol skatins siekti, kad Kuršių Mariose ir teritoriniuose Lietuvos Baltijos jūros vandenyse sugauta žuvis būtų tiekiama ir realizuojama Lietuvoje – o ne pridėtinės vertės nekuriančiam sugautos žuvies eksportui.
Tiesiai iš žvejo tinklų
„Šis susitarimas puikiai koreliuojasi su Europos Sąjungos Žaliuoju kursu ir sveikos gyvensenos skatinimu. Vakar žvejys pagavo žuvį – o šiandien ant prekystalio. Pajūryje ar Kaune buvo galimybė ir anksčiau įsigyti šviežios laukinės žuvies, bet Vilniuje ir kituose didmiesčiuose sunkiau – tad planuojame plėsti tinklą ir partnerystes“, – sako žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė" vadovas Mindaugas Maciulevičius ir priduria, kad šiuo metu šiems procesams trūksta logistikos centrų ar gamybinių patalpų, tačiau tai gana paprastai išsprendžiama – tereikia iniciatyvos.
Dėmesys pridėtinei vertei
Šiuo susitarimu bus skatinama kurti kuo daugiau pridėtinės vertės – kuri naudinga visai šalies ekonomikai. „Skatinsime žvejų, smulkių perdirbėjų bei ūkininkų partnerystę, prekiaujant mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, tiekiant produkciją į prekybos tinklus bei parduotuvėles, aprūpinant sveikesniu maistu darželius bei mokyklas“, – sako M. Maciulevičius, kuris pastebi kad jau ir dabar turgavietėse didžiausios paklausos sulaukia laukinė žuvis, kurios kaina yra prieinama didžiajai daliai gyventojų – tarp jų ir mažesnes pajamas gaunantys ar pensininkai.
Skatinsime žvejų, smulkių perdirbėjų bei ūkininkų partnerystę, prekiaujant mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, tiekiant produkciją į prekybos tinklus bei parduotuvėles, aprūpinant sveikesniu maistu darželius bei mokyklas.
Anot jo, žuvies perdirbimas ir naujų produktų paieška – modernios ekonomikos variklis bei prioritetas. Tai kur kas tvariau nei žaliavos eksportavimas užsienio rinkoms. Todėl bus skatinama ir mažesnės vertės žuvis – kurios yra mažiau populiarios – perdirbti ir kurti naują asortimentą, kuris bus dar labiau prieinamas vartotojams.
Trečdalį eksportuoja
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė antrina ir priduria, kad visai kitokie vartojimo įpročiai ir prioritetai yra kaimynų latvių ar lenkų: „Lietuvoje žvejai pagauna gana didelius kiekius tokių žuvų kaip kuoja ar nedideli karšiai – tačiau jie neturi paklausos čia Lietuvoje, tad faktiškai visos žuvys eksportuojamos į kaimynines šalis, kuriose jos perdirbamos. Sūdomos, konservuojamos, gaminamas faršas. Tad žvejai turėtų daugiau dirbti šiuo klausimu, šias žuvis sertifikuoti, labiau šviesti vartotojus šių žuvų maistinės vertės klausimu – kad ji nors ir mažiau populiari, tačiau vertinga“.
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ duomenimis, per metus Kuršių Mariose ir teritoriniuose Lietuvos Baltijos jūros vandenyse pagaunama 1200 tonų žuvies, iš kurių 25-30 proc. yra eksportuojama kaip nebrangi žaliava.
Anot S. Jakubauskienės, šie kiekiai nėra dideli – kadangi žuvininkystė yra kvotuojama, todėl turime branginti išteklius ir siekti, kad kuo mažiau žuvų arba išvis nepakliūtų į kitas rinkas.
Turi keistis požiūris
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila tikina, kad šiems procesams svarbūs ir lietuvių mitybos įpročiai. „Lietuviai vis dar labiau valgo lašinius nei žuvį. Todėl kai kurios žuvys, kurios yra, pavyzdžiui, Ispanijoje delikatesas – Lietuvoje turguje parduodamos už 20 euro centų už kilogramą“, – pastebi asociacijos atstovas ir priduria, kad gamintojai visuomenę turėtų daugiau informuoti apie žuvies maistinę vertę.
Anot jo, šiuo metu viena iš pagrindinių silpnųjų vietų – kad nėra sukurtos perdirbimo sistemos, trūksta logistikos centrų, todėl didžiąją dalį žuvies šviežios žuvies superka perpirkėjai. Kur kas geriau būtų, jei savo cechą turintis žvejys galėtų tiesiogiai parduoti žuvį mobiliuose turgeliuose ar kitose prekybos vietose.
„Turėtų keistis požiūris – žvejai turėtų norėti pagauti ne daugiau žuvies, o sugavę ją perdirbti ir tokiu būdu sukurti didesnę pridėtinę vertę“, – pokalbį baigia pašnekovas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ž. Mauricas kritiškai vertina idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina praeitą pirmadienį Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikime pasiūlytą idėją įvesti naftos ir dujų kainų lubas rusiškai žaliavai. ...
-
Artėjant liepos 6-ajai parduodama daugiau tautinės atributikos
Kaip ir kasmet, artėjant Mindaugo karūnavimo dienai tautinės atributikos pardavėjai pastebi augančius vėliavų bei kitų suvenyrų su lietuviška simbolika pardavimus. Perkamiausia išlieka valstybinė bei istorinė Lietuvos vėliavos. ...
-
SEB įspėja: sukčiai jau siunčia melagingas labiau suasmenintas SMS žinutes
SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, atsiųsdami SMS žinutę, kurioje į gavėją kreipiasi tikru vardu ir/ arba pavarde. ...
-
Iki 2026 metų liepos turės būti modernizuoti visų daugiabučių šilumos punktai11
Siekiant sumažinti sąskaitas už namų šildymą, iki 2026 metų liepos turės būti modernizuotos visų daugiabučių šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, pranešė Energetikos ministerija. ...
-
„Lifosa“ Seimo nariams pristatė veiklos atnaujinimo planą1
Kėdainių fosforo trąšų gamykloje „Lifosa“ trečiadienį lankėsi Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų narių grupė. ...
-
M. Dubnikovas: Lietuva patraukli užsienio darbuotojams, joje pragyvenimo lygis aukščiausias regione22
Migracijos departamentui paskelbus, kad per penkerius metus Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padvigubėjo, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad svečių šalių gyventojai į Lietuvą migruoja dėl darbo – siekdami uždirb...
-
Ž. Mauricas: norint padėti Ukrainai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad didesnis degalų vartojimas skatina ir didesnę naftos paklausą bei jos kainą. Taip, pasak jo, Rusija gauna didesnes pajamas iš naftos eksporto ir tą reikėtų stabdyti, norint sėkmingai kovoti prie&sca...
-
Baltijos estakadai – finansavimo perspektyvos9
Baltijos estakados statybos darbai vyksta sklandžiai, tačiau jų efektyvumui užtikrinti reikalingas finansavimas. Siekiant išsiaiškinti papildomų lėšų gavimo galimybes, antradienio popietę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas susi...
-
Keliams skiriami milijonai eurų, bet kone pusė jų – prastos būklės: kodėl?28
Anksčiau Lietuva didžiavosi geros kokybės keliais, tačiau tie laikai – praeityje. Maždaug pusė šalies kelių duobėti, nelygūs, neatitinka keliamų reikalavimų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, k...
-
Vairuotojai džiūgauja dėl sumažėjusių kuro kainų: kad ir 5 centai nuo litro, vis ne iš kišenės57
Pastarosiomis dienomis degalinių švieslentėse – nežymiai kritusios degalų kainos. Nors populiariausi degalai atpigo vos nuo vieno iki kelių centų, vartotojai jau reaguoja. Ekonomistai aiškina, kad didelių kainų išsigando ir p...