Vos prieš metus prašę leidimo didinti tarpmiestinių maršrutų autobusų bilietų kainas vežėjai vėl nerimsta – pabrangę degalai esą grasina sužlugdyti verslą. Kelionės bilietus nuo rytdienos brangina ir "Lietuvos geležinkeliai".

Kalti brangūs degalai
Pernai panašiu metu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) leido vežėjams 3–4 centais už kilometrą padidinti tolimojo susisiekimo maršrutais važiuojančių autobusų paslaugų maksimalius tarifus. Autobusų kompanijos maksimalių tarifų nesiryžo panaudoti iki šiol, tačiau tikina šiuose rėmuose jau nebeišsitenkančios.

"Per metus degalų kainos pakilo daugiau nei litu. Pernai gegužę už dyzeliną mokėjome 2,66 lito, o šiemet tą patį mėnesį – jau 3,88 lito. Tai apskaičiuokite, kiek padidėjo išlaidos – apie 30 proc. Vien degalai mus gali nuvaryti į kapus, o kur dar atlyginimai ir kitos išlaidos. Žinoma, nė vienas vežėjas nepakels kainų maksimaliai, kiek būtų leidžiama. Bet turėtume rezervą ateičiai", – aiškino Kauno autobusų kompanijos "Kautra" vadovas Linas Skardžiukas.

Sprendimas – po dviejų mėnesių

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" nariai – autobusų parkai ir kitos keleivinio transporto įmonės – maksimalius tarifus vežant keleivius paprastais autobusais prašo padidinti 7 centais už kilometrą, o vežant minkštaisiais autobusais ir ekspresais – 9 centais už kilometrą. Sprendimą kainų komisija turėtų priimti maždaug per du mėnesius.

Dabar vežant keleivius paprastais autobusais maksimali kilometro kelionės kaina yra 18–21 centas, o minkštaisiais autobusais ir ekspresais – 21–26 centai.

Kainas kels jau spalį

L.Skardžiuko teigimu, rugpjūtį bus peržiūrimi maršrutai. Jei Kainų komisija leistų didinti maksimalius tarifus, apie 3–8 proc. bilietų kainos gali šoktelėti jau nuo spalio. Tačiau dabar esą labai sunku pasakyti, kada, kiek ir kokių maršrutų bilietai brangs.

"Kai žinosime, kiek ir ar apskritai mums leis didinti tarifus, skaičiuosime maršrutų pelningumą, keleivių skaičių ir kitus rodiklius. Kur negalima, kainų visai nekelsime, vienų maršrutų bilietų kainas didinsime 3 proc., kitų – 5 ar 8 proc. Daugiausia – 10 proc. Pavyzdžiui, bilietai į Vilnių dažniausiai brangsta puse lito. Jei anksčiau buvo 19,5 lito, dabar – 20 litų", – aiškino "Kautros" vadovas.

Vežėjų prašoma maksimali tarifų riba autobusų bilietų kainas leistų didinti apie 20 proc.
"Turime gana nuostolingų maršrutų, bet jų tikriausiai nebranginsime – tai nieko nepakeistų. Tuose kaimuose gyvena penkios bobutės, kurios ir taip už bilietą vos sukrapšto. Bet mažinti tikrai nemažinsime", – pabrėžė L.Skardžiukas.

Taktika – litas po lito

Degalų kainas keikia ir Vilniaus vežėjai. Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) ekonomikos direktoriaus Jono Masiuko teigimu, įmonė jau balansuoja ant pavojingos ribos, tačiau nuostolių dar nepatiria. Dėl to bilietai bus branginami tik kompensuojant padidėjusias išlaidas.

"Autobusas šimtui kilometrų sudegina apie 30 litrų dyzelino. Įsivaizduokite, ką mums reiškia mokėti 4 litus už litrą degalų. O per dieną autobusas nuvažiuoja ne vieną šimtą kilometrų, – kalbėjo J.Masiukas. – Mūsų verslui tai peilis po kaklu. Dar reikia įvertinti, kad mūsų klientai – ne pats turtingiausias gyventojų sluoksnis. Turtingieji važinėja nuosavais automobiliais".

Jis tikino, kad TOKS nepuls tuštinti klientų kišenių ir vos gavusi leidimą kompanija bilietų nebrangins, tačiau prisipažino, kad maždaug po dviejų savaičių arba mėnesio bilietai vis dėlto brangs. Tiesa, pažadėjo, kad kainos kils nedaug – apie 1–1,5 lito, nelygu maršrutas.

"Galime klientus pribaigti, bet mums jų reikės ir rytoj. Tai geriau dabar pakelsime litu, o po pusmečio ar metų pridėsime dar litą", – samprotavo TOKS ekonomikos direktoriaus.

Brangsta ir traukinių bilietai

Vežėjai autobusais skundžiasi didžiausiu konkurentu – valstybės įmone "Lietuvos geležinkeliai". Esą šie veža pigiau ir nuvilioja dalį keleivių. Su nerimu stebima geležinkelių modernizacija ir vis greitėjantys traukiniai, taigi ir trumpėjantis kelionės laikas. "Viskas būtų gerai, jei su mumis nekonkuruotų valstybė ("Lietuvos geležinkeliai" – red. past.). Mes niekaip jų negalime nugalėti, nes geležinkelius remia valstybė, jie turi Europos pinigų, o mes už savo dirbame", – guodėsi J.Masiukas.

Savo ruožtu "Lietuvos geležinkeliai" dėl konkurencijos tik gūžčioja pečiais. Normalu, kad šalyje veikia ir kelių, ir geležinkelių transportas. "Autobusų kompanijos bent pelno gauna, o "Lietuvos geležinkeliams" vežti keleivius nuostolinga, ir ne valstybė, o mes patys viską padengiame iš kitų veiklų – apie 100 mln. litų kasmet", – vežėjų argumentus atrėmė "Lietuvos geležinkelių" ryšių su visuomene ir reklamos skyriaus specialistas Vidmantas Gudas.
Tačiau ir geležinkelininkai nebegali tverti nedidinę bilietų kainų. Kelionė į Kauną iki šiol kainavo 12 litų, į Klaipėdą – 44 litus, ir tai buvo gerokai mažiau, nei važiuoti autobusu. Tačiau, kaip paaiškino Vilniaus ir Kauno geležinkelio stočių informacijos darbuotojai, jau nuo rugpjūčio 12 d. traukinių bilietų kainos didės nuo 80 centų iki 2 litų. Kiek brangs kelionės traukiniu, priklausys nuo maršruto. Tarkime, kelionės iš Vilniaus į Kauną kaina padidės 2 litais.