Šiandien oficialiai skelbiamas naujos atominės elektrinės (AE) investuotojo konkursas. Tačiau ar Lietuvai tikrai verta būti branduoline valstybe? Atsakymo į šį klausimą bus ieškoma dar ne kartą.

Ant "Leo LT" pelenų

Penktadienį pasirašiusi sutartį dėl "Leo LT" likvidavimo, Vyriausybė nusprendė jau šiandien skelbti strateginio investuotojo, kuris turėtų statyti naują AE, konkursą. Jo laimėtojas su Vyriausybe pasirašytų koncesijos sutartį dėl elektrinės Lietuvoje projektavimo, plėtros, statybos, valdymo ir eksploatavimo nutraukimo.

Išardžius "Leo LT", pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, pagaliau atsivėrė galimybė statyti naują AE. Ironiška, nes būtent tam ir buvo kuriama nacionalinio investuotojo bendrovė.

"Jaučiuosi lyg būčiau padaręs pradžią naujai AE", – žurnalistų paklaustas, kaip jaučiasi pagaliau padėjęs tašką skandalingoje "Leo LT" istorijoje, atsakė A.Sekmokas.

Kelias dar tolimas

Apskritojo stalo diskusijoje politikai, ekonomistai, mokslininkai nebe pirmą kartą svarstė, ar Lietuvai reikia ir ar iš tikrųjų apsimoka statyti naują AE. Tokius pačius planus kuria ir Rusijos Kaliningrado sritis, Baltarusija, Estija bei Lenkija. Pastaroji žada statyti net keturias atomines elektrines.

Lietuva naują elektrinę planuoja turėti iki 2020 m., o Baltarusija – iki 2015-ųjų, todėl galės mūsų šaliai pasiūlyti pigios elektros energijos. Tai patvirtino net Baltarusijos premjeras Siargejus Sidorskis. Elektros mielai parduotų ir estai bei lenkai. Apžvalgininkai pastebi, kad pastaruosius galimybė eksportuoti energiją net paskatintų spartinti energetinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybas.

Didžiausi darbai dar laukia

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pabrėžė, kad AE projektai ir taip vėluoja, o Lietuva nėra apsisprendusi, ar nauja elektrinė tai – verslo planas, ar priemonė energetinei nepriklausomybei pasiekti. Jo nuomone, tik atsakius į šį klausimą bus galima derėtis su potencialiais investuotojais dėl investicijų dydžio, akcijų kiekio ir koncesijos sutarties detalių. Kita problema – per mažas planuojamas elektrinės galingumas.

"Pasikvietėme daug šalių, bet norime statyti gana nedidelę, tik vieno bloko, maždaug 1300 megavatų galios elektrinę. Tai nieko neišspręs. Jungtis su Lenkija kaimynų nedomina, nes negalėsime jiems pasiūlyti reikiamo energijos kiekio. Kitų jungčių projektai irgi nelabai juda. Yra ir finansiniai aspektai: kviečiame privatų investuotoją ir sakome: "Štai tau aikštelė – statyk." Ką, be elektrinės akcijų, pasiūlysime investuotojui? Koks bus jos atsiperkamumas. Yra gausybė klausimų, į kuriuos neatsakius, niekas neateis ir neinvestuos savo pinigų", – kalbėjo ekspertas.

Be to, pritraukti investuotojų gali apsunkinti ir kaimynų užmačios statyti savo branduolinius reaktorius.

Ministras trykšta optimizmu

Nepaisant to, ir energetikos ministras, ir premjeras abejonių dėl naujos AE Lietuvoje neturi. Pasak jų, nauja AE šaliai labai reikalinga ir ji bus statoma.

"Klausiama, ar rasime strateginį investuotoją. Aš klausimą formuluoju kitaip: ar turėsime pakankamai politinės valios įvykdyti šitą projektą iki galo, ar sugebėsime tiems investuotojams pasiūlyti tinkamas sąlygas", – teigė A.Sekmokas.

Pasak jo, 2015 m., kai estai ir lenkai turės uždaryti savo pasenusias elektrines, regione gali stigti energijos. "Mūsų elektrinės reikės, ir ne tik mums. Šis projektas ekonomiškai pagrįstas. Buvo atlikta analizė. Be to, reikia pabrėžti, kad nauja elektrinė bus didžiausia "plyno lauko" investicija Lietuvos istorijoje, didžiulis impulsas šalies ekonomikai", – tikino energetikos ministras.

Premjeras Andrius Kubilius taip pat yra sakęs, kad rusiška elektros energija pigesnė, nei gaminama Elektrėnuose, tačiau tik tol, kol Rusija mato, kad elektros Lietuva gali pasigaminti ir pati.

Atominė energija pigiausia

Politikai ir mokslininkai iš esmės sutaria, kad branduolinė energija yra efektyviausias būdas išsilaisvinti nuo Rusijos įtakos. Tiesa, yra ir kita šiuolaikinės energetikos vystymosi kryptis – atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tačiau pasak premjero patarėjo Kęstučio Škiudo, ši išeitis Lietuvai netinkama, nes saulės mūsų šalyje per mažai, kad apsimokėtų plėtoti tokius projektus, o vėjo energija esą neefektyvi.

"Norint pasiekti panašią galią kaip planuojamos atominės elektrinės, milžiniški vėjo jėgainių parkai kainuotų ne ką mažiau. Aišku, šios dvi energetikos šakos gali viena kitą papildyti. Be to, per dešimt metų regiono elektros poreikiai gali išaugti net du kartus", – teigė K.Škiudas.

Jam pritarė ir Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto direktorius prof. Jonas Gylys. Anot jo, šiuolaikinės atominės elektrinės tiek patikimumo, tiek ekologijos, tiek ekonominiu požiūriu yra pranašesnės ne tik už agregatus, gaminančius elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bet ir už dujines elektrines.