Biokuro katilinėse miško kirtimo liekanos tapo pagrindiniu kuru šilumos gamybai

Energetikos ministerija dar praėjusiais metais ėmė raginti Lietuvoje veikiančius šilumos gamintojus naudoti daugiau miško kirtimo liekanų. Šį kurą, vadinamąją SM3 tipo biokuro žaliavą, daugiausiai sudaro medžių šakos, žievė, spygliai, lapai ar kita menkavertė mediena.

Praėjusiais metais „Idex Baltic“ šilumos gamybai panaudojo 995,6 gigavatvalandžių, arba daugiau nei 350 tūkst. tonų biokuro.

„Iki šiol miško kirtimo liekanos mūsų šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje siekdavo iki 40 proc. Praėjusiais metais šias apimtis padidinome iki beveik 70 proc., tad šiuo metu kirtimo liekanos yra pagrindinis kuras šilumai gaminti“, – pranešime žiniasklaidai cituojama „Idex Baltic“ generalinė direktorė Aušra Ignotaitė.

Praėjusiais metais šias apimtis padidinome iki beveik 70 proc., tad šiuo metu kirtimo liekanos yra pagrindinis kuras šilumai gaminti.

Anot jos, didesnis miško kirtimo liekanų naudojimas atspindi ir Europos Sąjungoje keliamą tikslą, kad bendrijos šalyse būtų naudojama daugiau darnumo reikalavimus atitinkančio biokuro.

Kuras – su trūkumais

„Idex Baltic“ vadovė teigia, kad miško kirtimo liekanų Lietuvoje pakanka, tačiau šalyje šio kuro naudojama dar palyginti mažai. Ši rūšis biokuro taip pat turi trūkumų – jį deginant susidaro daugiau pelenų, o jo naudojimas atsiliepia įrenginių stabilumui bei veiklai, reikia dažniau valyti katilus.

„Tam, kad kirtimo liekanos visoje Lietuvoje būtų naudojamos plačiau ir taptų ateities kuru, būtinas didesnis dėmesys jo kokybei ir surinkimo technologijoms. Šiuo metu urėdijos nėra motyvuotos jį gaminti kokybiškai, o šilumos gamintojai negauna paskatų naudoti daugiau šio kuro“, – teigia A. Ignotaitė.

SM3 yra pigiausios rūšies biokuras, tad jo naudojimas šilumos gamybai gali prisidėti ir prie mažesnių šilumos kainų vartotojams. Bet, anot „Idex Baltic“ vadovės, tai labiau ateities klausimas, kadangi šiuo metu smarkiai išbrangus visoms šilumos gamybai naudojamų rūšių kurui, o Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) nespėjant reaguoti į pasikeitusią situaciją, nemaža dalis šilumos gamintojų patyrė finansinių iššūkių.

„VERT taikomas reguliavimas šiuo metu neatspindi išaugusios biokuro kainos. Žiemos mėnesiais susidūrėme su situacija, kai perkamo biokuro kaina buvo praktiškai lygi VERT nustatytai maksimaliai galimai šilumos pardavimo kainai. Šilumos gamintojai buvo priversti dirbti nuostolingai ar net svarstyti pasitraukimo iš rinkos galimybes“, – teigia A. Ignotaitė.

Vartotojams sutaupė 4 mln. eurų

Lietuvos centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo apimtys per metus siekia iki 8 teravatvalandžių (TWh). Praėjusiais metais pardavusi 1 TWh šilumos energijos „Idex Baltic“ užtikrino 12,5 proc. Lietuvos centralizuoto šildymo poreikio.

Nepaisant žiemos mėnesiais kilusių iššūkių, „Idex Baltic“ skaičiuoja, kad jos veikla ir konkurencingos kainos praėjusiais metais Vilniaus ir Kauno gyventojams leido mažiau mokėti už šilumą ir sutaupyti beveik 4 mln. eurų.

Prancūzijos kapitalo atsinaujinančios energetikos bendrovė „Idex Baltic“ yra didžiausia nepriklausoma šilumos iš biokuro gamintoja Lietuvoje. Kompanija valdo tris biokuro katilines Vilniuje ir dvi biokuro katilines bei vieną kogeneracinę elektrinę Kaune. Investicijos į šiuos objektus Lietuvoje siekia 100 mln. eurų.

90 proc. „Idex Baltic“ akcijų priklauso Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupei „Idex“, likusios – lietuviško kapitalo kompanijai „GECO Investicijos“.