„Toks konfiskavimas, motyvuotas politiniu, o ne teisiniu ar teisminiu sprendimu, greičiausiai sukeltų baisų sisteminį sukrėtimą visose Europos finansų rinkose, suduotų stiprų smūgį euro patikimumui ir tokiu būdu sukeltų problemų kupiną domino efektą“, – pareiškė jis interviu naujienų agentūrai AFP.

Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.

Apie 90 proc. šių lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.

Pernai ES kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partneriais panaudojo iš šio turto gautas palūkanas, kad Ukrainai suteiktų 50 mlrd. JAV dolerių (apie 43 mlrd. eurų) paskolą, kuri vis dar išmokama dalimis.

Tačiau keletas karingiau nusiteikusių ES valstybių spaudžia imtis daugiau veiksmų panaudojant šį turtą. Svarstomos įvairios galimybės, pvz., jį konfiskuoti arba siekti didesnio pelno panaudojant šias lėšas rizikingesnėms investicijoms.

Lietuva savo ruožtu siūlo ES laikinai perimti įšaldytą turtą ir panaudoti jį, suteikiant paskolą Ukrainai, arba perkelti jį į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę, siekiant gauti didesnę naudą.

Visgi Belgija iki šiol tvirtai priešinasi didesniam šio turto panaudojimui, baimindamasi, kad galiausiai gali būti patraukta atsakomybėn už bet kokius nuostolius.